Populiariausias ir brangiausias

Pasak K. Čeredničenkaitės, pagrindinės kainų kilimo priežastys yra kelios – suplanuotas akcizų didinimas, anglies dvideginio dedamoji akcize ir atsinaujinančiųjų išteklių dalies degaluose didinimas. Labiausiai kainų kilimą pajus dyzelinu varomų automobilių vairuotojai.

Patogios prekybos (ang. convenience retail) paslaugas kelyje ir bendroves, tiekiančias energiją transportui iš atsinaujinančiųjų šaltinių, vienijančių įmonių asociacija skaičiuoja, kad mažmeninė dyzelino kaina degalinėse turėtų padidėti apie 16 ct už 1 l. „Svarbi dyzelino brangimo priežastis – akcizo didėjimas nuo 410 iki 466 eurų už 1 tūkst. l. Taip pat bus pradėta taikyti kintamoji akcizo dalis – anglies dvideginio dedamoji, kuri sudarys 53,6 euro už 1 tūkst. l. Keliais centais dyzelino kainą kilstels ir didinama atsinaujinančiųjų išteklių dalis degaluose“, – situaciją aiškina K. Čeredničenkaitė.

Dyzelinas tradiciškai yra populiariausia degalų rūšis – per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos degalų pardavėjai pardavė beveik 780 mln. l dyzelino, tai sudaro 72,3 proc. visų degalų. Toliau eina benzinas – 204,7 mln. l (19 proc. visų degalų), suskystintosios dujos – 66,6 mln. l (6,17 proc.) ir ūkininkų naudojamas žymėtas dyzelinas – 27,7 mln. l (2,6 proc.).

2025 m. benzino kaina turėtų didėti nuosaikiau – prognozuojamas apie 8 ct už l kainos augimas. Skirtingai nei dyzelinui, kitąmet benzinui akcizas nebus didinamas, tačiau jo kainą paveiks anglies dvideginio dedamoji, taip pat didės ir atsinaujinančiųjų išteklių dalis degaluose. Dėl to degalų kaina padidės dar keliais centais už litrą.

„Degalų kainų pokyčius prognozuoti ilguoju laikotarpiu sudėtinga, nes naftos kainą rinkoje veikia daug skirtingų faktorių, – išskiria K. Čeredničenkaitė. – Tačiau iš mokestinės politikos pusės matome, kad 2026 m. toliau laipsniškai bus didinama anglies dvideginio dedamoji akcize, taip pat didės atsinaujinančiųjų išteklių dalis degaluose.“

Matematika: anot K. Čeredničenkaitės, šiandien mokesčiai – akcizai ir PVM – degalų kainos struktūroje sudaro 50 proc. galutinės kainos. / K. Čeredničenkaitės asmeninio archyvo nuotr.

Privalomas biodegalų įmaišymas

Siekiant mažinti transporto taršą ir iškastinio kuro vartojimą, ES skatina atsinaujinančiosios energijos, pavyzdžiui, elektros, biodegalų, biometano, naudojimą transporte. Šių degalų naudojimą numato ES, tačiau šalys narės nacionaliniuose teisės aktuose gali nustatyti savo biodegalų politiką. „Pavyzdžiui, Lietuvos teisės aktuose numatytas privalomas biodegalų maišymas, dyzeline – 7 proc. biodyzelino, o benzine – 10 proc. etanolio“, – sako K. Čeredničenkaitė.

„Lietuvoje į degalų sudėtį yra įmaišomi degalai iš atsinaujinančiųjų žaliavų, t. y. biodegalai. 2025 m. atsinaujinančiųjų degalų energijos dalis turės sudaryti 8,6 proc. nuo visos transportui pateiktos energijos kiekio, o šiais metais jų dalis yra 7,8 proc. Kai kuriose ES šalyse šis rodiklis jau viršija 15 proc., o bendra siekiamybė, kad 2030 m. degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sudarytų ne mažiau kaip 29 proc. bendros degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų kiekio“, – pasakoja LIEPA prezidentė.

Jos teigimu, šiuos įpareigojimus degalų tiekėjai gali vykdyti įvairiais būdais – didinti degalų iš atsinaujinančiųjų žaliavų dalį benzine ir dyzeline, tiekti elektromobiliams žalią elektros energiją, pildyti biometanu sunkųjį, šiam kurui pritaikytą, transportą.

K. Čeredničenkaitė primena, kad biodegalai gaminami iš maistinių žaliavų, pavyzdžiui, pašarinių grūdų ar rapsų, arba maistinių atliekų. „Naudojant biodegalus mažinama transporto įtaka klimatui – šie degalai į aplinką išmeta apie 80 proc. mažiau šiltnamio efektą sudarančių dujų. Tačiau jų kaina šiek tiek – keliais centais už litrą – didesnė nei naftos degalų. Todėl biodegalų ar kitų atsinaujinančiųjų energetinių produktų didėjimas transporto degalų krepšelyje ir didina bendrąją degalinėse vartotojo mokamą kainą už degalus“, – dėsto ji.

Biodegalų kaina už 1 l yra keliais centais didesnė nei naftos degalų. Todėl biodegalų didėjimas transporto degalų krepšelyje didina bendrąją degalinėse vartotojo mokamą kainą už degalus.

Plėsti įkrovimo tinklą

Kaip teigia K. Čeredničenkaitė, degalai šalies gyventojų išlaidose sudaro sąlyginai didelę dalį: „Tai jautri prekė, nes degalų ir pervežimo kaina yra įskaičiuoja į kitų prekių ir paslaugų savikainą. Taigi, pabrangus degalams, tai atsiliepia ir kitų prekių kainoms.“

Šiandien mokesčiai – akcizai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) – degalų kainos struktūroje sudaro 50 proc. galutinės kainos. K. Čeredničenkaitė mano, kad aplinkosauginiai mokesčiai neturėtų būti vienintelė priemonė skatinti žaliąją transformaciją.

Pasak jos, degalų pardavėjai jau dabar patys investuoja į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, tačiau pasigenda dar aktyvesnio valstybės vaidmens, skatinant investicijas į elektromobilumo plėtrą. K. Čeredničenkaitės žiniomis, šiuo metu degalinių tinklai aktyviau bendradarbiauja su elektromobilių įkrovimo bendrovėmis, plečia įkrovimo tinklą. Pavyzdžiui, LIEPA nariai – degalinių tinklai „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ – pirmame degalinių elektrifikacijos etape planuoja įrengti 280 įkrovimo prieigų 140 degalinių. Per dvejus metus įkrovimo stotelės bus įrengtos 100 „Viada“ degalinių.

„Augant elektromobilių skaičiui, ilgainiui elektros įkrovimo prieigos bus įrengtos daugelyje Lietuvos degalinių. Tačiau siekiant paspartinti šį pokytį svarbus ir valstybės vaidmuo, todėl LIEPA ketina inicijuoti energetiką reguliuojančių teisės aktų pokyčius, kurie sukurtų paskatų degalų tiekėjams aktyviau investuoti į atsinaujinančiosios energetikos plėtrą“, – pasakoja K. Čeredničenkaitė.

Kol nėra išrinktas naujos sudėties Seimas, apie galimus pokyčius kalbėti anksti, tačiau LIEPA prezidentė tarp svarbių artėjančio naujojo politinio sezono darbų išskiria naujos redakcijos Atsinaujinančiosios energetikos direktyvos (RED III) perkėlimą į Lietuvos teisės aktus. Ši direktyva numato spartesnę atsinaujinančiosios energetikos plėtrą transporte.

„Be to, valstybė įstatymu patvirtino tikslą iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 39 proc. Dabar svarbu pamatyti, kokios konkrečios priemonės bus numatytos siekiant šio tikslo“, – pabrėžia K. Čeredničenkaitė.