- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai – vieni iš nedaugelio europiečių, netikinčių kainų mažėjimu. Priešingai, daugelis įsitikinę, kad kasdienių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris apima populiariausias Lietuvoje vartojamas prekes ir paslaugas, jau kurį laiką fiksuoja defliaciją. Naujausiais duomenimis, infliacija šalyje rugsėjo mėnesį sudarė -1 proc.
Statistikos fiksuojamą kainų mažėjimą lemia kelios priežastys: kritusios žaliavų kainos ir Rusijos ekonomikos nuosmukis. Apžvelkime jas detaliau.
Pasaulio žaliavų kainos neria žemyn
Pagrindinių žaliavų kainos pasaulyje smarkiai krito. Labiausiai akcentuojama pinganti nafta, kurios kaina per metus susitraukė beveik perpus. Tačiau gerokai atpigo beveik visų pasaulyje prekiaujamų žaliavų, ypač metalų, kaina. Žymiai sumažėjusi metalų ir kitų žaliavų paklausa Kinijoje ir kitose besivystančiose šalyse bei didelės investicijos į gavybą lėmė rekordinį šių žaliavų kainų smukimą.
Rusijos ekonomika – ant menčių
Rusijos ekonomika paguldyta ant menčių: ūkis traukiasi, žaliavų kainos varo į neviltį, žemyn ritasi rublio kursas, gyventojų perkamoji galia bliūkšta. Dėl ekonominių sankcijų Europos rinkoje atsiradusi perprodukcija laikinai sumažino maisto produktų kainas. Sumažėjusi gyventojų perkamoji galia ir prekių paklausa Rusijoje lėmė eksporto smukimą, kuris panašiai paveikė ir kitų Europos gamintojų produkciją. Dėl to tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje išaugusi konkurencija privertė gamintojus kiek sumažinti kainas.
Sąnaudos mažėja, o gyventojų išlaidos auga
Kodėl šio teigiamo defliacijos poveikio nejaučia eiliniai gyventojai? Pažvelkime į VKI struktūrą: per metus mažesnės kainos buvo tik trijose kategorijose: transporto, būsto išlaidų (vandens, elektros ir kito kuro) bei maisto produktų. Tačiau ne visi vairuoja automobilius ir pilasi pigesnį nei prieš metus kurą (jo kaina, beje, krito ne taip ryškiai kaip žaliavos, t. y. naftos). O visuomeninio transporto paslaugų tarifai į mažėjančias sąnaudas nereagavo.
Išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu, įskaitant elektrą, dujas ir kitą kurą, yra fiksuojamos vieną kartą per mėnesį, o šiltuoju metų laiku sąskaitos už šildymą, elektrą bei dujas nebūna drakoniškai didelės.
Lieka tik maisto prekės. Beje, kai kurie produktai, palyginti su 2010 m., pabrango beveik trečdaliu, pavyzdžiui, vaisiai, žuvis. Daržovės per metus irgi pabrango 12,4 proc. Visos kitos prekės ir paslaugos per metus taip pat brango. Tad nieko nuostabaus, kad statistinė defliacija yra tik iliuzinė, o kasdienės gyventojų išlaidos auga.
Ko laukti ateityje?
DNB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet paspartės iki 1,8 proc. Šią žiemą dar spėsime pajusti teigiamą sumažėjusių šiluminės energijos, dujų ir elektros kainų poveikį. Tačiau pamažu atsigaunančios rinkos ir augsiančios gamintojų bei paslaugų tiekėjų sąnaudos didins kainas. Vienas iš tokių sąnaudų augimo veiksnių Lietuvoje yra jau reguliariu tampantis minimalaus atlyginimo kėlimas. Pavyzdys tarsi iš vadovėlio, kaip iš pirmo žvilgsnio „geri“ valdžios sprendimai tampa „meškos paslauga“ gyventojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aukso kaina pasiekė naujas istorines aukštumas
Aukso kaina tarptautinėje rinkoje pirmadienį pasiekė naujas iki šiol neregėtas aukštumas – 2734 JAV doleriai už Trojos unciją, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. ...
-
G. Šimkus: mažėjančios palūkanos skatina ekonomikos aktyvumą
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį trečiąkart šiais metais sumažinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog tai reiškia atpigusį skolinimąsi gyventojams bei verslui. ...
-
M. Liutvinskas dalyvaus TVF ir PB susitikimuose
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas spalio 21–25 dienomis lankysis Vašingtone, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) metiniuose susitikimuose. ...
-
R. Rudzkis: kitiems metams pristatytas valstybės biudžetas – rinkiminis
Ekonomistas Rimantas Rudzkis Vyriausybės parengtą 2025 m. biudžetą vadina išskirtinai optimistiniu. Jis teigia nemanantis, kad optimistinis projektas per vienerius metus galėtų sukelti problemų, tačiau pabrėžia – šių metų i&scar...
-
Ministerija sutarė su profsąjungomis: nuo 2025-ųjų rugsėjo mokytojų algos augs
Nuo kitų metų rugsėjo visų mokytojų, dėstytojų ir kitų švietimo srities darbuotojų atlyginimai augs 8 procentais. ...
-
Laikinai neveiks „NordBalt“ jungtis su Švedija6
Pirmadienį 7 val. ryto bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. ...
-
Daržovių derlius Lietuvoje: ar kils kainos?
Daržovių augintojai guodžiasi, kad puikiai augusį derlių vasarą sunaikino liūtys. Iš mažiau lietaus gavusių morkų laukų dabar imamas geras derlius. Tačiau yra ūkių, kurie liko visai be morkų. Štai Joniškio rajono ūkininkai ...
-
Ekonomistai: yra lūkesčių, kad ECB dar kartą sumažins bazines palūkanų normas
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nusprendus ketvirčiu procentinio punkto sumažinti bazines palūkanų normas, ekonomistai mano, kad galima tikėtis dar vieno mažinimo gruodžio 12 d. ...
-
Vyriausybė nepritaria siūlymui neformaliojo vaikų švietimo krepšelį didinti iki 72 eurų1
Vyriausybė nepritaria opozicijos siūlymui didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelio sumą iki 72 eurų. ...
-
Spręs, ar su VLK nesutarusioms įstaigoms leisti išrašyti kompensuojamuosius vaistus
Seimas svarstys pataisas, kuriomis siūloma nustatyti galimybę įstaigoms, kurios turi licenciją sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, bet nėra sudariusios sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK), išrašyti pacientams kompensuojamuosi...