- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kodėl obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą?
Obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų siūlymų. Vien per šiuos metus buvo išplatinta obligacijų už 200 milijonų eurų. Kadangi siūlomos metinių palūkanų normos kai kuriais atvejais viršija ir 10 proc. ne vienas investuotojas svarsto rinktis būtent šią vertybinių popierių rūšį.
Kur slypi šio fenomeno populiarumo priežastis, atsakė platformos „BeMyBond“ bendrasavininkė ir vadovė Indrė Dargytė bei turto valdymo įmonės „Milvas“ partneris ir fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.
– Tautvydai, šiuo metu bene kas savaitę pasirodo pasiūlymai žmonėms investuoti į įmonių obligacijas. Su kuo tai susiję, ar bankai nustojo skolinti įmonėms, ar kitos priežastys?
– Istoriškai žiūrint, ši rinka pas mus visuomet buvo labai maža ir prieš penkerius metus ji net neegzistavo. Kai ji pradėjo formuotis, atrodė, kad augimas yra didelis, nors procentiškai vertinant įvairias metrikas, pavyzdžiui, kiek įmonių skolos yra bankuose ir obligacijose, obligacijų dalis nėra labai didelė.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad obligacijas dažniausiai perka žmonės. Kai jų paklausa išauga, įmonės mato galimybę skolintis paprastesniu būdu. Dažnai lengviau finansuotis per obligacijas nei per bankus, todėl įmonės suranda projektų, kurie galbūt bankuose nebūtų finansuojami, bet pasinaudoja šia tendencija ir instrumento populiarumu, kad galėtų finansuoti sandorius, apie kuriuos anksčiau tik galvojo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Indre, kaip jūs paaiškintumėte šį fenomeną?
– Sakyčiau, kad ne visi projektai, finansuojami per obligacijas, yra tie, kurių bankai nefinansuoja. Pavyzdžiui, šiuo metu pati struktūrizuoju kelias emisijas ir kartais net konkuruojame su mažesniais bankais. Dažnai laimime ne dėl kainos, o dėl lankstumo. Jei galime įmonėms pasiūlyti daugiau lankstumo, dažnai gauname klientus struktūrizuojant emisijas, nes, nors bankai vis dar siūlo šiek tiek pigesnį finansavimą, jie nėra tokie lankstūs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Protestas prieš rusiško bale...
-
Koalicinės tarybos posėdis V...
-
Baltijos šalių energetinės ...
-
Konservatorių partijos pirmin...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Ursula von der Leyen susitiko ...
-
Valstybinio apdovanojimo įtei...
-
Europos moterų krepšinio če...
-
Konferencija „Kritinės ener...
-
Susitiko Lietuvos, Lenkijos, E...
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadusSeimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvoSeimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkaiPramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurųTėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomisEnergetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainasPirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžąPrezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštusBaltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtųPrezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...