„Mane labai nustebino banko reikalavimai – prašė airio asmens kodo, tikslaus gyvenamosios vietos adreso ir sąskaitos faktūros tarp dviejų fizinių asmenų, kas atrodo sunkiai protu suvokiama. Pateikus visus šiuos dokumentus teko laukti 13 dienų, tačiau pavedimas per tą laiką neįvyko. Ir airis, nesulaukęs pinigų, pardavė prekę kitam. Problema ta, kad Lietuvos bankas yra įvedęs daugybę apribojimų, kurie dažniausiai taikomi paprastiems žmonėms. Labiausiai nukenčia eilinis vartotojas. Tačiau, kai pervedama 40 mln. už stadioną ar kai sukčiai išvilioja pinigus, niekam nekyla klausimų. Tokie įvykiai vyksta beveik kasdien – pervedami ir 10 tūkst., ir 5 tūkst. eurų. Tai yra didelės sumos ir aš nesuprantu, kaip tokie pinigai taip greitai patenka į sukčių sąskaitas. Bankas man paaiškino, kad jie turi teisę tikrinti pavedimus iki 30 dienų. Įsivaizduokite, jei žmogus, tarkime, moteris, rado vienetinę rankinę ir labai nori ją nusipirkti, tačiau dėl tikrinimo procesų privalo laukti 30 dienų. Per tą laiką rankinė gali būti parduota kitam. Manau, turėtų būti nustatyta adekvati suma, nuo kurios prasideda rimtesnis tikrinimas, kaip priimta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – pavyzdžiui, kai sumos viršija 10 tūkst. eurų. Šią sumą tikrai reikia kruopščiai tikrinti ir dėl to nereikėtų pykti. Bet kokiu atveju, ar tai būtų „Paysera“ ar bet kuris kitas bankas, jie gauna nurodymus iš Lietuvos centrinio banko. Manau, visas šis absurdas kyla iš Lietuvos centrinio banko, kuris, norėdamas apsisaugoti nuo nemalonių įvykių, tokių kaip stadiono pinigai, įveda tokius apribojimus. Tačiau nuo šių apribojimų kenčia paprasti žmonės, paprasti vartotojai“, – komentavo A. Šedžius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, ar toks itin kruopštus ir smulkmeniškas piniginių pervedimų tikrinimas nepažeidžia vartotojų teisių, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Vartotojų aljanso“ viceprezidentu Ryčiu Jokubausku.

– Kaip jūs vertinate šią situaciją?

– Na, tai, kad apskritai mokėjimas buvo sustabdytas, nėra blogai – normalu, kad vyksta patikrinimas. Tačiau pati problema yra, kad po patikrinimo nepriimami greiti sprendimai, lėšos užlaikomos, dėl ko sandoriai nutrūksta. Tai yra iš tikrųjų nenormalu ir manau, kad tiek institucijos, tiek komerciniai bankai turėtų susitvarkyti procesus taip, kad sustabdžius mokėjimą sprendimas dėl jo galėtų būti priimtas kiek įmanoma greičiau.

Toks perdėtas kabinėjimasis prie pavedimo laukelyje įrašyto teksto yra absurdiškas ir nereikalingas – jis sukelia daug problemų, tačiau nesuteikia jokio realaus rezultato.

– Bet ar normalu, kad tokios, palyginti, mažos sumos yra užlaikomos? Vyras vedė žmonai gautą išmoką už vaiką, pervedimo laukelyje įrašė žodį „kukulis“, latviškai tai reiškia kyšį. Bankas iškart įjungė signalą ir sustabdė pervedimą. Smulkios sumos yra sustabdomos ir tikrinamos ilgai, o kai kalbama apie milijoninius pervedimus, jie įvyksta labai greitai. Ar tai nėra prevencijos imitavimas?

– Tai gal labiau ne imitavimas, o bandymas pateisinti blogai atliekamą darbą. Nes praleidus milijoninį pavedimą, norima parodyti, kad darbas visgi atliekamas atsakingai, todėl imamasi drastiškų ir dažnai nereikalingų veiksmų. Patys suprantame, kad tie, kas mokės kyšį, pavedime nenurodys žodžio „kyšis“, tie, kas pirks ginklus, tikrai nenurodys žodžio „ginklai“. Todėl toks perdėtas kabinėjimasis prie pavedimo laukelyje įrašyto teksto yra absurdiškas ir nereikalingas – jis sukelia daug problemų, tačiau nesuteikia jokio realaus rezultato.

– Galbūt reikėtų į visa tai įtraukti teisingumo ir protingumo principus?

– Be abejo. Norint įvertinti, ar, pavyzdžiui, 2 tūkst. eurų pavedimas yra pavojingas ir susijęs su pinigų plovimu, stabdant kiekvieną tokį pavedimą, neišvengiamai susidarys didelis darbo krūvis, kurio bankai nesugebės tvarkingai apdoroti ir tai užtruks. Akivaizdu, kad algoritmai yra neatidirbti.