- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei prieš dešimt metų savitarnos kasos buvo naujovė, šiandien – vos ne kasdienė priemonė. Psichologė Liepa T. Raškevičienė pastebi, kad savitarnos kasos ne tik padeda sutaupyti laiko, bet ir leidžia apsitarnauti tokiu greičiu, kokiu mums patiems norisi.
Šiemet lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ į savitarnos kasas, kurias renkasi vis daugiau pirkėjų, visoje Lietuvoje planuoja investuoti daugiau nei 3,5 mln. eurų.
„Savitarnos kasų populiarumas nuolat auga. Pradėję jas įrengti 2009 metais, šiuo metu jau turime 550 tokių kasų visoje Lietuvoje. Pernai įrengėme daugiau nei 120 vienetų ir investavome apie 1,5 mln. eurų, o per šiuos metus įrengsime 300 papildomų savitarnos kasų“, – sako Irtautė Ščerbavičienė, prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė
2017 metų pabaigoje atlikta lojalių klientų apklausa parodė, kad beveik kas antras pirkėjas savitarnos kasoms teikia prioritetą ir jose atsiskaito už pirkinius bent 3 kartus iš 4-ių. Dar 29 proc. pirkėjų jomis taip pat naudojasi, tik rečiau.
Savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso.
„Viena vertus, žmonės pastebi, kad prie savitarnos kasų eilės iš tiesų trumpėja greičiau, nes laukiantieji pretenduoja ne į vieną, o į, pavyzdžiui, 6-8 savitarnos kasas. Savitarnos kasoje joks kitas žmogus negaišina mūsų laiko, maža to, kiekvienas gali pasirinkti jam priimtiną apsipirkinėjimo tempą – čia nebus taip, kad nespėsite susikrauti nuskenuotų prekių, o kiti laukiantieji nešnairuos dėl jūsų ilgoko naršymo piniginėje. Tad galbūt teisingiau būtų sakyti, kad savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso – juk jos leidžia mums apsitarnauti tokiu greičiu, kokiu mums tinka, patinka ir tądien yra reikalinga“, – sako psichologė L. T. Raškevičienė.
Jos teigimu, paskata rinktis savitarnos kasą arba ne gali tapti ir mūsų įsitikinimai, nuostatos.
„Jų būna kur kas įvairesnių, nei tik „Aš nesugebėsiu“ ar „Man neįmanoma to išmokti“. Pavyzdžiui, žmogus, pats skenuodamas prekių brūkšninius kodus, įvedinėdamas jų kiekius, sverdamas produktus, stebėdamas kainas ir pritaikomas nuolaidas jaučiasi galįs labiau kontroliuoti apsipirkimo procesą“, – pastebi psichologė.
Savarankiškumas prieš technologinius iššūkius
Tikėtina, pasak psichologės, kad savitarnos kasomis labiau naudojasi ir nepriklausomybę, savarankiškumą dievinantys žmonės ir galbūt tie, kurie šiek tiek labiau pasitiki savimi bei savo gebėjimu naudotis technologijų naujovėmis.
„Kartais girdžiu pirkėjus sakant, kad šįkart savitarnos kasa nesinaudojo, nes manė, kad nemokės paieškos sistemoje surasti sveriamų produktų. Todėl šiandieniniams vaikams, technologijų čiabuviams, augantiems ne tik su čiulptukais burnose, bet ir planšetiniais kompiuteriais rankose, savitarnos kasos nebėra ir nebebus joks iššūkis“ – sako Liepa T. Raškevičienė.
I. Ščerbavičienė, taip pat pabrėžia, kad pirkėjai, išbandę savitarnos kasas, prie jų sugrįžta nuolat, o dar neįpratusius jomis naudotis, apmoko prekybos tinklo darbuotojai, kurie dirba prie savitarnos kasų ir yra pasirengę bet kada padėti.
„Visame pasaulyje vyksta įstabus žmogaus ir technologijų sandūros virsmas, daugiau ar mažiau paliesiantis visas sritis, visas kartas ir visas teritorijas. Todėl to, ko vyresniesiems dažnai tenka mokytis, mažesniesiems jau yra savaime suprantama“, – pabrėžia psichologė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?8
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh2
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...