- Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo pabaigoje Estija, Latvija ir Lietuva pasirašė politinį pareiškimą, kuriame deklaruojamas siekis elektros tinklus per Lenkiją sinchronizuoti su Europa, nors konkrečių susitarimų nėra iki šiol. Energetikos ministerija skelbia, kad po 2025-ųjų bus nukirstos visos jungtys su Baltarusija, kad elektra iš nesaugios elektrinės Astrave į Lietuvą patekti neturėtų jokių galimybių. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vykdomas projektas šiaurės rytų Lietuvoje, pertvarkant šalia Ignalinos AE ir prie Utenos esančių transformatorių pastotes, kaip teigia Energetikos ministerija, reikalingas būsimam sinchronizavimui. Tačiau konfidencialumo ženklu pažymėti dokumentai kelia abejonių.
Konfidencialumo ženklu pažymėti dokumentai, o tai reiškia visuomenei apribota informacija apie projektą, kelia abejonių, kad beveik 30 mln. kainuosianti pertvarka, susijusi ne vien su sinchronizacija, o esamas ir dar svarstomas elektros srovės keitiklis pasienyje vis dėlto leis Baltarusijos elektrai tekėti mūsų tinklais. Jei pasikeistų politinė valia, tereikėtų pakeisti prieš metus priimtą įstatymą, kuriuo Baltarusijos AE pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šalia Ignalinos AE 1981 m. įrengtoje galingiausioje Lietuvos transformatorių pastotėje vyksta darbai, rekonstruojama ir nuo 1990 m. veikianti prie Utenos. Pertvarka reikalinga siekiant Lietuvos elektros sistemą sinchronizuoti su europiniais tinklais 2025 m. Energetikos ministerija tikina, kad didžioji su projektu susijusi informacijos dalis konfidenciali, dėl to jos negalima atskleisti visuomenei.
„Jei viešai skelbsime, tai turbūt sinchronizacijos niekuomet neįgyvendinsime. Tai yra tam tikri dalykai, kurie yra, natūralu, valstybės paslaptis ir todėl nėra viešinami“, – paaiškino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tačiau šį konfidencialumo žyme paženklintą ir visus kitus jį lydinčius dokumentus radome vyriausybės tinklalapyje. Aiškėja, kad energetikai, priešingai nei viešai skelbiama, neatmeta galimybės palikti elektros jungtis su Baltarusija ir po sinchronizavimo, sudaryti galimybę tekėti elektros srovei iš Baltarusijos ir po sinchronizavimo su Europos tinklais. Šiuo metu Alytuje įrengtas keitiklis gali būti panaudotas elektrai tekėti iš Baltarusijos.
Iš dokumentų, rastų vyriausybės tinklalapyje, aiškėja, kad energetikai neatmeta galimybės įrengti ir antrą keitiklį Utenoje.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad ši informacija jam nauja. Anot vieno iš energetikos politikos strateguotojų, Lietuva privalo elgtis pragmatiškai.
Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?
„Dėl kitų keitiklių, aš manau, čia dar yra ateities klausimas ir čia taško aš nedėčiau. Mūsų planuose nėra tokio plano ar nusistatymo, kad absoliučiai nebūtų jokių prekybinių ryšių su elektros sistema rytuose. Planuojama, kad jie yra galimi, bet aiškiai reguliuojami ir aiškiai valdomi. Valdomi reiškia, kad stovi keitiklis“, – tikino Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Energetikos ministerijos projekto santraukoje rašoma apie galimybę po sinchronizavimo su Europos elektros tinklais įrengti nuolatinės srovės keitiklius, „planuojamiems su trečiosiomis šalimis“. Savaime aišku, kad tai Rusija ir Baltarusija.
Tame pačiame dokumente Energetikos ministerija teigia, kad „projekto įgyvendinimas […] sudarys galimybę prijungti prie Europos elektros energetikos sistemos didelės galios generacijos įrenginį”. Ar tai reikštų, kad valdantieji vis dar neatsisakė planų statyti Visagino atominę? Ministras neigia tai.
„Tai iš esmės turbūt yra tam tikra projekto liekana iš ankstesnių laikų, kuomet mes turėjome planus VAE. Šiuo metu [energetikos] strategija yra baigiama svarstyti Seime. Ji netrukus bus patvirtinta ir nebus jokių teisinių pagrindų kalbėti apie naują didelį generatorių, naują didelį generavimo bloką“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Susipažinęs su viešai prieinama informacija, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad „Litgrid“ veiksmai liudija pasirengimą didelio generuojančio šaltinio darbui, atrodo, ne Lietuvoje.
„Kito šaltinio kaip Baltarusijos AE tame regione aš nematau. Projekto santraukoje taip pat minima, kad turėtų būti rezervuojama vieta galimai keitiklių statybai. Tai nežinau, kaip tai atitinka įstatymą dėl apsaugos nuo nesaugių trečiųjų šalių elektros jėgainių elektros patekimo į Lietuvą“, – abejojo buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.
A. Sekmoko manymu, Lietuvos elektros tinklai pertvarkomi taip, kad prireikus tenkintų Baltarusijos AE poreikius, ir tai esą patvirtina atliekami darbai abipus Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Pernai liepą kinai baigė įrengti Pastavų elektros pastotę. Anot Baltarusijos energetikos ministerijos pranešimo, visa elektra iš Astrave statomos elektrinės tekės būtent per ją.
Šiuo metu Pastovų ir šalia Ignalinos atominės elektrinės esančios pastotės sujungtos trimis aukštos įtampos linijomis. Kol kas planuojama išmontuoti tik vieną. Likusios dvi ir dar viena, ateinanti iš Utenos į Pastovus, bus rekonstruotos ir veiks toliau. Energetikai tvirtina, kiek liks jungčių su Rusija ir Baltarusija, kur ir kiek bus nuolatinės elektros srovės keitiklių, spręs politikai.
„Keitiklius statyti mes nenumatom šito projekto apimtyse. Tiesa, žemės ten yra daug laisvos ir viskas priklausys nuo susitarimų tiek su Europa, tiek su Rusija, kai prasidės derybos tarp Europos ir Rusijos“, – paaiškino AB „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.
Derybos dėl Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos susitarimo dėl Baltijos valstybių elektros sistemos veikimo sustabdytos 2013 m., kai konstatuota, kad tarp Baltijos valstybių nėra sutarimo dėl sinchronizacijos krypties ir būdų. Tačiau Ž. Vaičiūnas tvirtina, kad po 2025 m., kai Baltijos šalys bus sinchronizavusios su Europos energetikos tinklais, neliks nė vienos iš penkių aukštos įtampos jungčių su Baltarusija, todėl iš Astravo elektra į Lietuvą patekti neturės jokių galimybių. A. Sekmokas savo ruožtu atkerta, kad norint sinchronizuotis su Europa pirmiausiai reikia atsijungti nuo buvusios Sovietų Sąjungos energetikos tinklo. Ir kam investuoti milijonus, jei garsiai kalbama apie jungčių su Baltarusija nukirpimą?
„Neatsijungęs nuo Rusijos prie Europos neprisijungsi. Staiga prasideda projektas šiaurės rytų Lietuvoje šalia Baltarusijos sienos, kur dygsta, baigia statyti Baltarusijos AE. Man tai atrodo keista. Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?“ – klausia A. Sekmokas.
Ir dar vienas dalykas – sinchronizuotis su europine elektros sistema, kaip oficialiai tvirtina valdantieji, planuojama 2025 m. Baltarusija tikina, kad kurą į savo AE įkraus 2019 m., po visų bandymų 2020 m. ji galėtų pradėti tiekti elektrą. Taigi mes dar nesame Vakarų sistemos dalis, Baltarusijos atominė veikia, mūsų jungtys su kaimyne nenukirstos, keitiklis – bent jau vienas – stovi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ESO siūlo elektros linijų proskynas platinti tris–keturis kartus – iki 6,5–10 metrų3
Siekiant sumažinti gamtos stichijų padarinius, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlo miškuose iki 6,5–10 metrų platinti elektros linijų proskynas – tokio pat dydžio kaip Latvijoje ir Estijoje, kur praėjus...
-
Po galingos audros vartotojai – vis dar be elektros: nei kaltų, nei išeičių13
Jau antra savaitė po audros, bet šimtai vartotojų vis dar nesulaukia elektros ir jau grasina teismais. Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta: gamtos strestestas Lietuvai – neišlaikytas. Kompensacijų tvarka dar rengiama, bet, manoma, ...
-
ESO: dėl audros elektros vis dar neturi iki 400 vartotojų, tiekimas bus atstatytas šiandien
Tinklų priežiūra užsiimantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad antradienį dėl praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros elektros tiekimas gali būti vis dar sutrikęs iki 400 asmenų. Kaip aiškina ESO atst...
-
Kritikuoja idėją atšaukti naktinius skrydžius: išaugs kainos4
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas siūlo riboti naktinius skrydžius tarp vidurnakčio ir 6 val. ryto. Dėl šio klausimo jis, kartu su sostinės savivaldybės tarybos nariu Vydūnu Sadausku inicijavo peticiją, raginančią ateityje visiškai ...
-
K. Starkevičius žada siekti glaudesnio bendradarbiavimo su kaimo bendruomene, ūkininkais13
Tapęs žemės ūkio ministru konservatorius Kazys Starkevičius žada glaudesnius ministerijos ir ūkininkų santykius. ...
-
G. Nausėda kritikuoja ESO bei NKVC: švelniai tariant nelabai gerai susitvarkė3
Dėl prieš savaitę siautusios audros elektros vis dar neturint beveik tūkstančiui šalies vartotojų, prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei Nacionalinio krizių valdymo centro...
-
„Litgrid“: vyravus stipriems vėjams, praėjusią savaitę pigo elektra2
Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepos 29–rugpjūčio 4 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 6 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Apklausa: bankai šiemet švelnino būsto skolinimo standartus ir sąlygas
Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį švelnino būsto paskolų standartus, šiek tiek sušvelnėjo ir jų sąlygos. Paskolų verslui paklausa nemažėjo, jų skolinimo sąlygos iš esmės nepakito, rodo nauj...
-
Draudimo ekspertai: didžiausios šiais metais audros padaryti nuostoliai jau siekia 4,23 mln eurų
Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš k...
-
„YIT Lietuva“ tęsia svarbios infrastruktūros modernizavimą: suremontavo viaduką į Ruklą
Tęsdama Lietuvai svarbios infrastruktūros modernizavimo darbus, tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė valstybinės reikšmės projektą – kelio nuo Molėtų iki Pabradės kapitalinį remontą. ...