- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per karantiną Lietuvoje drastišką keleivių skaičiaus mažėjimą patiriantys tarpmiestinio susisiekimo vežėjai laikinai imasi atsisakyti šių maršrutų. Su nemenkais iššūkiais susiduria ir miestų transportas.
Kelius palieka tarpmiestiniai autobusai
Viena didžiausių keleivių pervežimo tarpmiestiniais maršrutais įmonių bendrovė „Kautra“ antradienį paskelbė, kad laikinai stabdo tarpmiestinius maršrutus nuo ketvirtadienio. Vykimas įmonės tarpmiestiniais maršrutais stabdomas iki karantino pabaigos.
„Nuostoliai totalūs. Šiandien važiuojame tik kokius 20 proc. to, ką apskritai važiuodavome, ir tame 20-tyje procentų pajamos nukrito penkis kartus“, – BNS sakė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Pasak jo, radikaliai, vos per dieną pasikeitusi padėtis yra ne tik bloga, bet katastrofiška, o bendrovė mėgina sutelkti pajėgumus ten, kur tai dar yra tikslinga.
„Į Druskininkus į vieną ir į kitą pusę nuvažiavome – vieną žmogų nuvežėme, atgal tušti. Pinigų deginimas. Tuos resursus norėtųsi kažkaip efektyviau išnaudoti, nes miestai ir priemiesčiai dar gyvumą palaiko. Suprantu, kad tenai svarbiausia iš regionų žmonėms turėti galimybę nuvažiuoti iki gydymo įstaigų, o tas tarpmiestinis – ką padarysi: jeigu kas gali, sėda į savo privačią mašiną ar su kaimynu ir kažkuo, ir važiuoja“, – sakė L. Skardžiukas.
Į Druskininkus į vieną ir į kitą pusę nuvažiavome – vieną žmogų nuvežėme, atgal tušti.
Įmonė toliau tęs keleivių pervežimą priemiestiniais maršrutais Kauno rajone, taip pat Klaipėdos, Alytaus, Druskininkų miestuose. Įmonės valdomos autobusų stotys Kaune, Alytuje, Prienuose, Vilkaviškyje toliau tęsia darbą.
Bendrovės „Toks“ vadovas Arūnas Indrašius teigė, kad jau nuo kovo 16 dienos darbo neturi apie 100 vairuotojų, vežusių tarptautiniais maršrutais, nes neliko užsakomųjų reisų.
„Nuo rytdienos (trečiadienio – BNS) turbūt galutinai uždarysime visus tarpmiestinius maršrutus ir įmonė sustoja pilnai. Kol vyks karantinas. 30 eurų atveži suvažinėdamas kokius 700 kilometrų (....) Vidaus, tarptautiniai ir užsakomieji – jų nėra praktiškai. Kada sienas uždarė, tada sustojo visi tarptautiniai autobusai“, – kalbėjo A. Indrašius.
Kalbamasi su darbuotojais, su verslo partneriais ir Vyriausybe
„Kautra“ bando ieškoti kompromiso su degalų tiekėjais, bankais. Pasak įmonės vadovo L. Skardžiuko, vieni žvelgia į situaciją supratingai, kiti – galbūt turėdami savo aplinkybių – reikalauja išankstinių mokėjimų.
„Su darbuotojais šnekamės, visi susikaupę, visi supranta situaciją. Yra susirūpinimo, natūraliai, ir dėl pačios ligos, yra galimybė užsikrėsti. (...) O dėl paties darbo, yra 20 proc. mažiau mokama atlyginimo, yra sutartis, o visa kita pagal Vyriausybės rekomendacijas“, – sakė L. Skardžiukas.
„Toks“ vadovo teigimu, dabartinė krizė panaši į į daugiau kaip prieš dešimtmetį kilusią ekonominę krizę, bet poveikis dar staigesnis.
„Turbūt prisimename 2008 metus, tai mus irgi paveikė, tada krito visuose maršrutuose, kiek mes turėjome, 40 proc. Šiomis dienomis krito iki nulio (...) Kreipėmės į Vyriausybę, kaip užtikrinti tą važiavimą, nes šiuo metu mes nesurenkame pajamų“, – aiškino A. Indrašius.
„Kas atostogose yra, kam išeiginės dienos suteiktos. Dabar sprendžiama, ką toliau daryti, tai dienų klausimas. Visa įmonė sustojo“, – pridūrė jis.
L. Skardžiuko manymu, ši krizė ypatinga tuo, kad padėtis pakito labai staigiai, su karantino paskelbimu „tą pačią dieną viskas nukrito penkis kartus“, tuo metu 2008-2009 metais „buvo finansinė krizė, žmonės pinigų neturėjo, o čia – žmonės pinigų gal turi, bet negali judėti, rekomenduojama nejudėti“.
„Kautros“ vadovas stebėjosi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sąraše nerado savo įmonės, nors, jo manymu, būtent keleivių vežėjai yra tarp labiausiai nukentėjusiųjų. Bendrovė tikisi, kad bus atsižvelgta į jos situaciją.
„Kreipėmės ir į pačią Vyriausybę ir į Valstybinę mokesčių inspekciją. Mes suprantame, kad tikrai ir pačiai Vyriausybei šiuo metu iš visų pusių eina krūva informacijos“, – kalbėjo L. Skardžiukas.
Vilniuje ir Kaune – drastiškai sumažėję keleivių srautai
Šalies didmiesčiuose per karantiną keleivių srautai sumažėjo dešimtimis procentų, bendrovės koreguoja tvarkaraščius, nors ir siekia užtikrinti būtinas miesto gyventojams paslaugas.
Vilniaus savivaldybės bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ informavo, kad, remiantis naujausiais duomenimis, įvedus karantiną vidutinis keleivių srautas greituosiuose maršrutuose sumažėjo maždaug 80 proc., pagrindiniuose ir privežamuosiuose autobusų maršrutuose – 72 proc., troleibusų maršrutuose – 77 proc.
„Bendri viso transporto srautai mieste rytinio ir vakarinio piko metu vidutiniškai sumažėjo maždaug 44 proc., lyginant su laikotarpiu prieš karantino paskelbimą“, – teigė bendrovės komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
„Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis sako, kad atsižvelgiant į galimai prasitęsiantį karantiną, nuo balandžio koreguojami tvarkaraščiai – pakeitimai bus esminiai.
Dirbame įtemptomis darbo sąlygomis, keleivių srautas sumažėjęs apie 70 proc., o atskirais laikotarpiais ir 80 proc.
„Dirbame įtemptomis darbo sąlygomis, keleivių srautas sumažėjęs apie 70 proc., o atskirais laikotarpiais ir 80 proc. Darbų apimtys po truputį mažinamos – po 10 troleibusų, 10 autobusų. Nuo balandžio 1 dienos dirbsime vasaros režimu, sakykime, pagal vasarinius grafikus (...) Keisis iš esmės tvarkaraščiai ir darbo laikas“, – sakė M. Grigelis.
Pasak jo, Kauno miesto savivaldybė šiuo metu apklausia veikiančias įmones, kiek joms yra aktualūs vieni ar kiti maršrutai: „savivaldybė atlieka ir įmonių apklausą – jeigu keleivių srautas yra, tai mes tikrai dirbsime“.
„Matyt, reikėtų paprašyti keleivių, kad šiuo momentu visi žymėtų bilietus, – jeigu nežymi, tai mums atrodo, kad niekas nevažiuoja, ir keleivių vežimas (tuo maršrutu – BNS) gali būti nutrauktas“, – paaiškino įmonės vadovas.
Vilniuje taip pat keičiami tvarkaraščiai.
„Pavyzdžiui, praėjusią savaitę koregavome viešojo transporto tvarkaraščius, keisdami dažnumą ir kursavimo laiką. Artimiausiomis dienomis juos keisime papildomai, nes matome dar labiau mažėjančius keleivių srautus“, – teigė M. Bielinytė.
„Kauno autobusų“ vadovo teigimu, papildomų išteklių reikalauja transporto priemonių valymas, dezinfekavimas. Darbuotojai į priverstines prastovas dar nėra išleidžiami, bet bendrovė jau analizuoja įvairius sprendimus. Anot jo, įmonei gali prireikti ir savivaldybės, ir valstybės pagalbos.
Paklaustas, ar būta panašios krizės, M. Grigelis atkreipė dėmesį į bendrą nuotaiką – ji labiau primenanti ne praėjusią krizę, bet prieš tris dešimtmečius vykusius pokyčius.
„Kai buvo sausio įvykiai. Žmonių nusiteikimas kovai su virusu gal labiau primena anuos laikus, kai buvo tikrai reikalingas visų supratimas, susitelkimas ir bendras darbas, kad būtų pasiektas rezultatas“, – sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...