- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę grąžinus grupės Seimo narių prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimo atitikimą Konstitucijai, jo iniciatoriai teigia rankų nenuleisią ir dar kartą kreipsis į KT.
Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, pirmiausia siekiama didesnių kompensacijų už nutraukiamą verslą. Už jį Lietuvoje jau išmokėta viena beveik 4 tūkst. eurų kompensacija.
„Iki rudens sesijos (Seimo rudens sesijos – BNS) paruoš (teisininkai – BNS) motyvaciją, kad būtų kompensuojama tiek, kokia yra vertė, o ne tiek, kiek kažkas pagalvojo, kad užteks tiek“, – BNS sakė V. Pranckietis.
Anot jo, teisininkai įvertins nepalankų KT verdiktą ir bus parengtas dar vienas kreipimasis į KT – jį turėtų pasirašyti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.
„Nesikreipti negalima, nes atimant verslą, jeigu valstybė turi teisę jį uždrausti, turi ir prievolę kompensuoti tą verslo vertę, kokia ji yra“, – pridūrė Seimo narys.
V. Pranckiečio teigimu, Žemės ūkio ministerija buvo užsakiusi poveikio dėl žvėrelių verslo draudimo vertinimą, pagal kurį verslui turėtų būti kompensuota 56 mln. eurų nuostolių, tuo metu skirta tik 1 mln. eurų.
Nesikreipti negalima, nes atimant verslą, jeigu valstybė turi teisę jį uždrausti, turi ir prievolę kompensuoti tą verslo vertę, kokia ji yra.
„Rezultatą buvo gavę, berods, 56 mln. eurų nuostolių ir jie dengiami tik 1 mln. eurų. Tie žmonės nenurims, negalima taip atimti, ne komunizme gyvename“, – kalbėjo Kaimo reikalų komiteto vadovas.
Ministerijos užsakymu vertinimą 2022 metais atliko bendrovė „Smart Continent LT“. Pasak jos išvados, galimas kompensacijų poreikis iš valstybės biudžeto uždraudus verslą siektų 56,85 mln. eurų.
Kailinių žvėrelių draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais – pareinamuoju laikotarpiu – verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka yra 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras. Verslininkai skundėsi, kad išmokos per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.
Žemės ūkio ministerija BNS informavo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jau yra gavusi dvi paraiškas kompensuoti kailinių žvėrelių augintojų nuostolius.
Vienam augintojui NMA jau išmokėjo 3930 eurų kompensaciją – jo ūkyje 2022 metais laikyta 2620 žvėrelių. Kita paraiška atmesta – žmogus prašė kompensacijos už beveik 200 žvėrelių dar nenutraukęs veiklos.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, dabar Lietuvoje yra 117 kailinių gyvūnų laikytojų.
2023 metais sausio duomenimis, 75 audinių ūkiuose buvo laikoma 1,196 mln. žvėrelių.
Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse7
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?18
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...