- Gabrielė Grigošaitytė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antros pakopos pensijų sistemą reformuoti nebus lengva. Tiek valdantieji, tiek opozicija negaili kritikos ministrės Ingos Ruginienės pasiūlymams.
Duris į antros pensijų pakopos permainas ministrė I. Ruginienė atvėrė prieš kelias dienas.
Ministrė pažadėjo daugiau laisvės išsiimti pinigus bei pasitraukti iš sistemos nesulaukus pensijos. Dabar tokios galimybės nėra.
„Tie, kas apsispręs išeiti, galės ramiai tą padaryti pasiėmę visus savo įmokėtus ir uždirbtus pinigus iš antros pakopos. Tada turės galvoti apie kitus investavimo modelius“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.
Į ką virsta antra pensijų pakopa, nebeaišku ne tik Lietuvos bankui, bet ir pakeitimus svarstyti turėsiantiems Seimo nariams.
„Pakeitimų spektras, kuris dabar matomas, yra labiau panašus į pataikavimą rinkėjui, bandant visiems būti maloniam, o esminio tikslo nepasiekia. Pensijų sistema silpninama, pensijos nebus didesnės“, – savo nuomone dalinosi Seimo narė Gintarė Skaistė.
Pakeitimų spektras, kuris dabar matomas, yra labiau panašus į pataikavimą rinkėjui, bandant visiems būti maloniam, o esminio tikslo nepasiekia.
Kaip atsiimti lėšas yra keli pasiūlymai: atsiimti lėšas galėtų praradę ir darbingumą arba susirgę sunkia liga, arba kam iki pensijos mažiau nei penkeri metai, o sukaupta suma maža, nesiekia anuiteto. Šiuo metu tai 10,8 tūkst. eurų.
Iš antros pakopos būtų leista iškrapštyti ir dalį pinigų. Pavyzdžiui, iki 25 proc. visos sukauptos sumos, bet susimokant gyventojų pajamų mokestį arba pasinaudoti išėjimo langu. Žmonės turėtų metus nuspręsti, ar nutraukti sutartį ir atsiimti dalį lėšų: savo mokėtus pinigus ir tai, kiek fondai jiems uždirbo.
Liberalų frakcija antradienį jau šaukiasi ministrę I. Ruginienę.
„Kyla pavojus pensijų fondų egzistencijai, o juk Konstitucinis teismas pasakė, jog turi būti nesukeltas pavojus pensijų fondų egzistencijai“, – akcentavo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
I. Ruginienės partneriai kritikuoja, kad vietoje paskatos, iš biudžeto atsiras gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
„Tos lėšos, kurios buvo skirtos sukaupimui, dabar skiriamos vartojimui – pusantro procento pavirsta į lengvatą. Nežinau, kiek taiklus yra toks principas ir pensijų sistemos nesustiprina“, – kalbėjo Seimo narys Linas Kukuraitis.
O čia ir nerimas, kad atsiėmus dalį sukauptų lėšų šios bus investuotos į nekilnojamąjį turtą arba išleistos vartojimo prekėms, o tai esą gali pūsti ir kainas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Buvusi finansų ministrė teigia GPM lengvata pasės pajamų nelygybę. Mažas pajamas gaunantys gyventojai susigrąžintų mažiau nei turtingieji.
„Dabar didesnę paskatą gaus tie, kurie uždirba itin didelius atlyginimus ir jeigu vertinant tuos žmones, kurie uždirba po kelis tūkstančius per mėnesį, tai paskata bus didesnė nei iki šiol“, – akcentavo G. Skaistė.
„Valstybės skatinamoji įmoka, kuomet visi mokesčių mokėtojai prisidėdavo prie mažos grupės kaupiančiųjų, yra neteisinga, o visam pasaulyje dažniausiai naudojama mokestinė lengvata“, – aiškino I. Ruginienė.
Demokratas Linas Kukuraitis pasigenda ir aktyvesnio kaupimo vietoje valstybės paskatos. Nuo algos gyventojai galėtų skirti 3 proc. – kaip yra dabar – arba daugiau, bet tai nebūtų prievolė
„Reikia ieškoti sprendimų, kitu atveju, sistema lieka labai seklia“, – sakė Seimo narys.
Ministrės siūlymus dar svarstys koalicijos partneriai, rinkos atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...