ISM ekspertas konsultantas Arvydas Būta pataria nustoti tikėti mitais apie kūrybingumą ir pradėti tobulinti savo įgūdžius kasdien galvojant – ar galėčiau kitaip?

Klaidingi įsitikinimai

Dažnai manoma, kad kūrybingumas reikalingas tik menininkams, o su verslo sritimi jis nesuderinamas. Pasak A.Būtos, tai vienas dažniausių mitų, esą didieji verslo žmonės visuomet išsiskyrė savo kūrybiniais gabumais. Tiesa, tyrimai rodo, kad Lietuvos įmonėse kūrybingumas gana retai pasitelkiamas.

Šalyje atliktas Leonardo da Vinci fondo tyrimas parodė, kad tik 10 proc. darbuotojų labai gerai susipažinę su kūrybingumo ir inovacijų vadyba. 65 proc. respondentų teigė, kad jų bendrovėse nėra jokio kūrybingumo ir inovacijų vadybos mokymo. Be to, didesnė dalis respondentų manė, kad kūrybingumas svarbus aukščiausiems vadovams, o kuo darbuotojo pareigos žemesnės, tuo jo svarba mažesnė. Tai taip pat klaidingas požiūris. "Jei vadovas tik galvos, ką darbuotojai gali savo darbo vietose pagerinti, sutaupyti, jis pasieks gerokai mažiau, negu jei kurtų visi drauge", – tuo, kad kūrybingas darbas grupėje yra gerokai produktyvesnis, neabejojo A.Būta.

Ekspertas paneigė ir dar vieną mitą, kad ne kiekvienas gali būti kūrybingas, nors iš pirmo žvilgsnio jis ir atrodo gana įtikimas. Pasak A.Būtos, iš ketvirčio milijono tirtų suaugusiųjų tik 2 proc. buvo nustatyti kūrybiniai gebėjimai, o tarp penkiamečių kūrybingų buvo net 98 proc. Kūrybingumo galima išmokti, jį atgaivinti ir net turėti iš to finansinės naudos. "Vieno dolerio investicija į 40 valandų kūrybingumo pamokas gali atnešti apie 20 dolerių grąžos", – teigė A.Būta.

Turime ko pasimokyti

ISM atstovas neabejojo, kad lietuviai šioje srityje dar turi kur pasitempti. Anot jo, kūrybingumo daugiau išsivysčiusiose šalyse, o buvusios agrarinės valstybės gyventojams ne taip paprasta būti kūrybingiems, čia inovatyvias idėjas slopina reikalavimas neišeiti už mažos bendruomenės rėmų.

Lietuvoje kūrybingumo reikėtų pasimokyti net ir reklamos ar rinkodaros specialistams. Pasak A.Būtos, net ir šiose srityse dirbantys žmonės nelabai išmano, kaip taikyti kūrybinio mąstymo metodus, o dar rečiau juos pasitelkia kasdienėje veikloje. "Bene dažniausiai naudojama kūrybingumo skatinimo praktika yra smegenų audrinimo metodas, bet ir tai daroma "iškreiptu būdu", nesilaikant elementarių jo taisyklių ir visiškai sumažinant efektyvumą", – sakė jis.

Beje, kūrybingumas reikalingas visų lygių darbuotojams. "Vadovai su darbuotojais tikrai sugalvotų daugiau ir geresnių optimizavimo, taupymo, plėtros idėjų. O eiliniams darbuotojams, be naujų idėjų radimo, kūrybingumas padėtų nespėjant, persidirbant, pervargstant, nepavykus ko padaryti, taisant klaidas, mokantis, siekiant geresnių rezultatų, planuojant veiklą", – kūrybiškų sprendimų pliusus vardijo A.Būta.

Nežinantiems, kur savo veikloje galėtų pasitelkti kūrybingumą, ekspertas patarė pradėti nuo įvairių kasdienių situacijų ir klausimo, kaip būtų galima padaryti kitaip?

Padės ne visuomet

A.Būta taip pat įsitikinęs, kad kūrybiniai sprendimai per krizę gali parodyti teisingą kelią. Kūrybingumas itin svarbus tada, kai dirbti taip, kaip buvo dirbama anksčiau, jau nebeišeina.

"Kūrybingumas pravers generuojant naujas idėjas, ieškant naujų sprendimų, verslo krypčių, kelių, net ir sprendžiant kasdienes problemas. Krizinio laikotarpio optimizavimas irgi gali būti kūrybingas ir pasireikšti ne tik per etatų mažinimą. Net ir taupyti galima kūrybingai", – tikino A.Būta.

Tiesa, ekspertas įspėjo, kad kūrybingumas nepadės, jei organizacija užsiims tik idėjų kūrimu ir visai nesirūpins jų įgyvendinimu. Jis nepadės ir tada, jei kurs tik vadovai ir kiekvieną dieną ar net kelis kartus per dieną vis ką nors kita, o pavaldiniai bus verčiami jų idėjas paskubomis įgyvendinti. Labiausiai kūrybingumas nepadės, jei žmonės tikės, kad jie nekūrybingi.