- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketinant įpareigoti bankus informuoti jų klientus apie valstybės reguliuojamo būtiniausių paslaugų krepšelio privalumus, komercinių bankų atstovė sako, kad mažai žmonių naudojasi tokia paslauga, nes ji neatitinka jų poreikių.
Lietuvos banko valdybos narė sako, kad pagrindine mokėjimo sąskaita naudojasi tik apie 63 tūkst. šalies gyventojų, todėl iš bankų tikisi didesnio gyventojų informavimo.
„Kol kas tas skaičius nedidėja, sudaro apie 62–63 tūkst., todėl, tas informuotumas turėtų būti didesnis, mūsų nuomone, iš bankų pusės“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant Mokėjimų bei kelių lydinčiųjų įstatymų pataisas teigė centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši).
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė taip pat pripažįsta, kad būtiniausių paslaugų krepšeliu naudojasi labai mažai žmonių. Ji mano, kad jo populiarumas augtų, jeigu didėtų žinomumas apie tokią paslaugą.
„Manome, kad tam yra daugiau potencialo, jeigu būtų daugiau informuotumo“, – komitete teigė viceministrė.
Todėl kredito įstaigas ketinama įpareigoti aiškiai informuoti klientus apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą.
Kredito įstaigas ketinama įpareigoti aiškiai informuoti klientus apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė įsitikinusi, kad mažai žmonių naudojasi tokia paslauga, nes ji neatitinka klientų poreikių.
„Tas valstybinis, vadinkime, krepšelis ne taip gerai atitinka klientų poreikius, o bankai gali pasiūlyti patrauklesnius, segmentuodami klientus pagal jų elgseną, todėl jie ir renkasi kitus krepšelius“, – kabėjo LBA vadovė.
Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus.
E. Čipkutė kritikuoja tokį siūlymą: „Kas metus nustatyti krepšelio kainą yra geras laikas, o kas trejus metus situacija gali keistis“.
Jeigu pataisas Seimas priimtų, krepšelis nuo 2025-ųjų sausio atpigtų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.
E. Čipkutė mano, kad 1 euro mokestis yra per mažas ir tai gali būti viena priežasčių, kodėl į Lietuvos bankų rinką gali neateiti nauji investuotojai.
„Už tą vieną eurą reikia pasiūlyti didelį paslaugų paketą, tai reiškia, kad rinkos žaidėjas iš kliento per metus gali uždirbti 12 eurų, o investicijų, kad tą paketą pasiūlytų, reikia dešimčių milijonų. Tai koks žaidėjas gali norėti ateiti į rinką? Tai sukuriamas barjeras, užšaldoma rinka“ – svarstė ji.
Pasak jos, tokiais apribojimais mažinama konkurencija.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau teigė, kad priėmus pakeitimus krepšelio naudotojai per mėnesį galėtų atlikti apie 15 pavedimų, nemokamai išsigryninti 500 eurų bei naudotis mokėjimų kortele.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...
-
Sviestas primena auksą jau ne tik spalva, bet ir kaina: toliau bus tik blogiau?
Prekybos tinkluose brangiausio sviesto kaina jau viršija 3 eurus. Pirkėjai juokauja, kad sviestas auksinis tapo ne tik pagal spalvą, bet ir kainą. Vieni iš lyderių ES esame ir pagal pieno kainą. Ekspertai pieno produktų kainų atžvilgiu ni...
-
Paluckas: tokios tarybos reikėjo anksčiau1
Vyriausybei iki sausio pabaigos ketinant įsteigti Maisto tarybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nepaisant jau išaugusių maisto kainų jų stebėsena ir analizė išlieka svarbi ir ateityje. ...
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...
-
Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai2
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip ...
-
Registrų centras: įsteigta rekordiškas skaičius naujų įmonių – daugiausia per 25 metus1
Pernai Lietuvoje įregistruota beveik 16,1 tūkst. naujų įmonių – 2,5 proc. daugiau nei 2023 metais, kai jų buvo įsteigta 15,7 tūkst., skelbia Registrų centras. ...
-
Savivaldai numatoma perduoti apie 800 km valstybinių kelių
Seimui antradienį ketinant priimti sprendimą ir leisti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) daugiau lėšų skirti savivaldybių perimtų valstybinių kelių priežiūrai, prezidento atstovas sako, jog rajonų kelių fondas padid...