- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango.
Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų didėja antrą savaitę iš eilės ir šiuo metu sudaro 0,025 Eur/l.
Skaičiuojama, kad kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos per savaitę sumažėjo. Lyginant su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu yra 15,9 proc., o dyzelino – 11,1 proc. mažesnė.
Skaičiuojama, kad šiuo metu degalai Lietuvoje yra 11-13 proc. pigesni nei pernai. 2023 m. spalio 30 d. benzino vidutinė kaina Lietuvoje siekė 1,55 Eur/l, o dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,56 Eur/l.
Kaip praneša LEA, per praėjusią savaitę kitose ES šalyse benzino ir dyzelino vidutinės kainos atitinkamai sumažėjo 0,1 proc. ir 0,3 procento.
Benzino vidutinės kainos per praėjusią savaitę Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,1-1,5 procento. Estijoje ir Lenkijoje benzino kaina atitinkamai siekia 1,61 Eur/l ir 1,41 Eur/l. Skaičiuojama, kad visose lyginamose valstybėse benzinas vidutiniškai kainuoja 2-11 proc. mažiau nei prieš metus.
Dyzelino vidutinės kainos Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2-0,6 procento. Estijoje ir Lenkijoje šio tipo kuras atitinkamai kainuoja 1,47 Eur/l ir 1,42 Eur/l. Visose lyginamose valstybėse dyzelinas dabar yra 1-13 proc. pigesnis nei buvo prieš dvylika mėnesių, praneša agentūra.
Skaičiuojama, kad didmeninė benzino kaina per spalio mėn. padidėjo 0,03 Eur/l, o dyzelino – 0,04 Eur/l. Per rugsėjo mėnesį didmeninė benzino kaina sumažėjo 0,05 Eur/l, o dyzelino – 0,04 Eur/l.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...