- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies, teigia paramą AEI įrenginiams skiriančios Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiūtė.
„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos per pastarąjį dešimtmetį yra labai išvystytos. Tokiuose įrenginiuose pagaminta elektros energija yra maždaug apie 50 proc. pigesnė nei dujiniuose įrenginiuose pagaminta energija ir apie 40 proc. negu anglies įrenginiuose pagaminta energija“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo A. Bagočiūtė.
Anot jos, per pastaruosius penkerius metus elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo 15 kartų, o bendra generacija artėja prie 1,6 GW (gigavatų) ribos. Šį augimą, pasak LEA vadovės, lyginti galima būtų su gyventojų skaičiaus skirtumu atitinkamai Rietavo ir Šiaulių miestuose.
„Mes labai dažnai kalbame apie kainas, bet kartais užmirštame pagalvoti ir apie sveikatą, nes tai yra mažiau taršūs (elektros gamybos šaltiniai – ELTA)“, – pažymėjo A. Bagočiūtė.
Pasak jos, prie atsinaujinančių išteklių plėtros prisidėjo ir valstybės parama, kurios dalį skiria LEA.
Aktyviausiai į paramą pretenduoja gyventojai, norintys įsirengti efektyvesnius biokuro katilus ir elektromobilių įkrovimo stoteles. Šios namuose įrengtos stotelės, pasak ekspertės, gyventojams gali padėti sutaupyti transporto išlaidų.
„Šiuo metu į mūsų agentūrą (...) gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys įsirengti privačias elektromobilių įkrovimo stoteles. Taip pat gali kreiptis dėl finansavimo saulės elektrinėms sausumoje įsirengti“, – akcentavo A. Bagočiūtė.
Pasak jos, agentūra tikisi pakartotinai skelbti kvietimą elektros kaupimo įrenginiams – praėjusį kartą paraiškų visai kaupikliams numatytai paramos sumai gauti pateikta per vieną mėnesį.
„Gyventojai gali kreiptis paramos, norėdami pasikeisti taršius, iškastinį kurą naudojančius katilus arba senos kartos biokurą naudojančius katilus į efektyvesnius – tiek efektyvesnius penktos klasės biokuro katilus, tiek šilumos siurblius“, – pridūrė LEA vadovė.
Tiesa, anot jos, įsirengti saulės elektrines norintys gyventojai paraiškas teikti turi Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), o LEA skiria paramą šilumos siurbliams, elektromobilių įkrovimo stotelėms.
Kaip tikina A. Bagočiūtė, aktyviausiai į paramą pretenduoja gyventojai, norintys įsirengti efektyvesnius biokuro katilus ir elektromobilių įkrovimo stoteles. Šios namuose įrengtos stotelės, pasak ekspertės, gyventojams gali padėti sutaupyti transporto išlaidų.
„Tai suteikia galimybę energetinę nepriklausomybę ir galimybę patiems pasigaminti energiją, o tuo pačiu ir būti mažiau priklausomiems nuo energetikos išteklių kainų“, – pažymėjo LEA vadovė.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, nuo kovo pradžios iki liepos vidurio Lietuvos energetikos agentūra (LEA) gavo 742 paraiškas dėl valstybės investicinės paramos saulės elektrinių projektams sausumoje.
LEA duomenimis, bendra pateiktose paraiškose prašoma paramos suma saulės elektrinėms įsirengti siekė apie 23,85 mln. eurų. Pagal pateiktus mokėjimo prašymus buvo išmokėta apie 47,7 tūkst. eurų ir įrengta 0,15 MW (megavatų) galios saulės elektrinių.
Be to, kaip skelbiama, per 9 mėnesių valstybės skiriamų dotacijų laikotarpį į agentūrą kreipusis 510 įmonių, norinčių įsirengti privačias elektromobilių įkrovimo stoteles, LEA kvietimą netrukus žada kartoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbo užmokestis „ant popieriaus“ šalyje per š. m. antrąjį ketvirtį išaugo 1,6 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2196,4 eurų ir, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 1,6 proc., ...
-
Į detektyvą įsipainiojusi moteris: negaliu vartoti elektros, gyvenu kaip pirmykštis žmogus
Tauragiškė pasakojo, kad namuose Lietuvoje ji – retas svečias. Moteris dirba Anglijoje. Visada anksčiau per metus elektros suvartodavo daugmaž vienodai – apie 1000 kilovatvalandžių, praneša LNK. ...
-
G. Skaistė apie kitų metų valstybės biudžetą: pasileisti plaukų neplanuojame2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus išlaikomi iki šiol buvę prioritetai bei laikomasi ES numatytos fiskalinės drausmės – neperžengiamas 3 proc. deficitas. Anot jos, Lietuvai svarb...
-
Grybų kainos pasiekė žemumas: priežastis – ne viena4
Grybų šiemet pilni miškai, tačiau jų kainos nukrito į žemumas, mažėja ir rinkėjų, ir valgytojų, teigia verslininkai. ...
-
Siūlo dukart didinti laidojimo pašalpą8
Grupė Seimo narių siūlo dvigubai didinti laidojimo pašalpą. ...
-
Parduodamas hipodromas, skirtas prabangioms žirgų lenktynėms2
Raseinių rajono Dumšiškių kaime prieš 35 metus įrengtas Raseinių hipodromas netrukus gali turėti naujus savininkus. ...
-
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pirks naują programinę įrangą
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) siekia įsigyti programinę įrangą, kuri leistų kokybiškiau ir operatyviau vykdyti kibernetinių grėsmių analizę. ...
-
Lietuva ruošiasi eksportuoti vištieną į JAV16
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pradėjo procedūrą dėl lietuviškos apdorotos vištienos produktų eksporto leidimo, penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Verslininkai apie pašalpinį jaunimą: jau darosi nebenormalu54
Nors per metus vidutinis atlyginimas Lietuvoje ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu ir jau viršija 1300 eurų į rankas, nerimą kelia didėjantis nedarbo lygis. Per metus bedarbių gretas papildė apie 5 tūkst. gyventojų, o iš viso nedarbo ...
-
G. Skaistė: tikėčiausi, kad po „Commerzbank“ atstovybės įsteigimo seks tolimesni plėtros etapai3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad „Commerzbank“ sprendimas atidaryti atstovybę Vilniuje yra kryptingo Vyriausybės ir kitų institucijų darbo rezultatas, o pritraukti finansų įstaigas į šalį siekė jau ne vienas Ministrų ...