- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva – pastaraisiais metais bene labiausiai ekonomiškai vargstanti Europos sąjungos valstybė, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Laisvosios rinkos instituto ekspertas Martynas Gruodis.
– Ką šis vargo indeksas rodo?
– Ekonomikos vargo indeksas yra skaičiuojamas imant tris ekonomikai svarbiausius rodiklius: BVP augimas, infliacija ir nedarbo lygis. Tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie leidžia įvertinti ekonomikos sveikatos būklę. Nebūtinai tai koreliuoja, kad žmonės toje šalyje vargsta. Bet tai leidžia įvertinti visos ekonomikos būklę ir palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos ekonomikai buvo vienas sunkiausių tarp Europos valstybių?
– Tai lėmė didelis BVP nuosmukis ir aukštas nedarbo lygis. BVP nuosmukis buvo antras didžiausias po Airijos, o nedarbo lygiu mus lenkia tik pietų Europos valstybės.
– Kas pagal šį vargo indeksą pirmąjį pusmetį gyveno geriausia, lengviausiai ir kodėl?
– Įspūdingą šuolį atliko mūsų kaimynė Lenkija, kuri pagal ekonomikos vargo indeksą atsidūrė pirmoje vietoje, nors praėjusį ketvirtį buvo žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis. O didžiausią ekonominį vargą patiria Ispanija, Graikija ir Lietuva.
– Kokia situacija yra Vokietijoje, Prancūzijoje?
– Ypatingai neišsiskiria. Vokietijos, Prancūzijos rezultatai lėmė ir Lietuvos tokį didelį ekonomikos vargą. Lietuvoje smuko pramonė, smuko dirbamosios gamybos sektoriai, eksportas mažėjo. Visa tai priklausė būtent nuo šių šalių.
– Ar tai atsiliepia tiesiogiai žmonėms? Jei pasižiūrėsime į automobilių parką arba kavinių ir restoranų užpildymą Vilniuje, panašu, kad to vargo nėra.
Daug darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje yra įstrigę nedarbo spąstuose – kai neapsimoka pereiti iš socialinių išmokų į darbo rinką.
– Pats indeksas nesiekia įvertinti konkrečios žmonių situacijos, tik ekonomikos būklę. Tiek BVP augimas, tiek infliacija mažina perkamąją galią. Natūralu, kad galime mažiau įsigyti už tą pačią pinigų sumą. Nors turime aukštą nedarbo lygį, bet laisvų darbo vietų skaičius taip pat yra didelis. Tai signalizuoja, kad daug darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje yra įstrigę nedarbo spąstuose – kai neapsimoka pereiti iš socialinių išmokų į darbo rinką.
– Kas toliau? Ar gali būti, kad tas vargo indeksas žmonėms dar vėluoja ir visas vargas laukia tik ateityje? Kokios jūsų prognozės kitiems metams?
– Jei matytume prognozes iš praėjusių dviejų metų, tai jos labai radikaliai skiriasi. Stengiamės neprognozuoti į ateitį. Tik stengiamės įvertinti rezultatus, kurie buvo ir pažiūrėti, kur reikia tam tikrų pataisymų ar ryžtingų sprendimų, kurie leistų neperkelti ekonominio vargo indekso į žmonių jaučiamą vargą ateityje. Tam reikalingi svarbūs sprendimai darbo santykių srityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas47
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...