- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai svarstytų skolintis pinigų iš finansų įstaigos, yra sprendimas įsigyti didesnės vertės pirkinį, kuriam santaupų ir einamųjų mėnesio pajamų neužtektų. Tuo tarpu kaimyninių Latvijos ir Estijos gyventojai visų pirma skolintųsi patyrę nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, automobilio remontui arba medicinos paslaugoms. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Neretai esame linkę manyti, jog Baltijos šalių gyventojų finansiniai įpročiai yra panašūs, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai yra labiau konservatyvūs nei kaimyninių šalių gyventojai. Prireikus dengti netikėtas išlaidas kas penktas lietuvis (21 proc.) kreiptųsi į finansų įstaigą, kai tokioms reikmėms skolintis banke rinktųsi kas trečias estas ir latvis, atitinkamai 32 proc. ir 33 proc.“, − sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.
Pasak jo, galimos to priežastys gali būti stiprus lietuvių bendruomeniškumo jausmas, tampresni giminės saitai, kuomet nutikus netikėtam įvykiui pagalbos galima tikėtis artimiausioje savo aplinkoje, įskaitant ir finansinę paramą.
„Lietuviai yra linkę pasverti išlaidas, įvertinti jų būtinumą ir skolinimosi galimybes vertina atsakingai. Skolintis atostogoms, šeimos šventėms ir laisvalaikio pramogoms nėra racionalus sprendimas. Pavyzdžiui, už skolintus pinigus atostogauti vyktų tik 2 proc. mūsų šalies gyventojų. Latvijoje ir Estijoje šiam tikslui būtų linkę skolintis, atitinkamai 5 proc. ir 7 proc. gyventojų“, − komentuoja T. Pulikas.
Kaip rodo banko duomenys, per tris šių metų ketvirčius bendra vartojamojo finansavimo paskolų suma ūgtelėjo 4 proc., lyginant su tuo pačių laikotarpiu praėjusiais metais. Vidutinis vartojimo paskolų grąžinimo laikotarpis nekinta ir išlieka 5,5 metų.
Pasak T. Puliko, galima išskirti tris pagrindines vartojamojo finansavimo sritis. Tai vartojimo kreditai, kuomet gyventojai skolinasi vartojimo reikmėms, paskolos automobiliui įsigyti ir vartojimo paskolos namams, skirtos turimo būsto remontui ar nebrangaus būsto bei kito nekilnojamojo turto įsigijimui.
„Mūsų banko duomenys rodo, kad vartojimo reikmėms gyventojai skolinasi mažiausias sumas, vidutiniškai siekiančias 2,2 tūkst. eurų. Vidutinė paskola automobiliui siekia 6,2 tūkst., o namų remontui ar nekilnojamojo turto įsigijimui skirtos vartojimo paskolos suma yra didžiausia ir siekia 10,5 tūkst. eurų“, − sako gyventojų finansavimo ekspertas T. Pulikas.
Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2019 m. balandį banko užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos3
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu1
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų7
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas11
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...