- Jurgita Čeponytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau sodybų prisipirkę lietuviai dabar bando jų atsikratyti, tačiau paklausa jau sumažėjo. Vis labiau ryškėja naujos tendencijos – paprastos, vandentiekio neturinčios sodybos, prie kurių galima privažiuoti tik neasfaltuotu keliu, pirkėjų nebedomina. Be to, poilsiautojai vis dažniau pasirenka sodybas nuomotis mėnesiui ar dviem.
Buvo du etapai, kai žmonės įsigijo daug sodybų. Pirmasis – prieš krizę, 2005–2008 m., kai gyventojai turėjo daug pinigų, galėjo lengvai gauti paskolas, todėl norėjo kur nors investuoti arba tiesiog tikėjosi, kad būtų smagu turėtų savo sodybą, į kurią galima nuvažiuoti pailsėti ir už kurią nereikės kiekvieną kartą papildomai mokėti.
Per krizės nekilnojamo turto kainos smarkiai krito, todėl 2011–2012 m. prasidėjo antroji pirkimo banga, nes žmonių pajamos jau buvo padidėjusios, o nekilnojamo turto kainos dar nespėjo pakilti. Atrodė, kad už labai nedidelę sumą galima įsigyti puikią sodybą, kurią galbūt reikėtų šiek tiek paremontuoti, ir būtų galima turėti poilsio kampelį.
Vis dėlto dabar dalis šių žmonių įsigytas sodybas bando parduoti, nes jas tenka prižiūrėti ištisus metus, tenka investuoti į jų remontą, apsaugą.
Pavyzdžiui, vaizdingiausiose, ežeringiausiose vietovėse, tokiuose rajonuose, kaip Utena, Molėtai, Ignalina, Zarasai, parduodami keli šimtai sodybų. Iki šiol per šiuos metus parduotos tik kelios dešimtys jų.
Specialistai sako, kad paprasta sodyba (ne vaizdingoje vietoje ar prie vandens telkinių, neturinti vandentiekio ir paprastai įrengta) gali kainuoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Kaina svyruoja, priklausomai nuo sodybos dydžio, būklės ir kitų aspektų.
Kainą lemia sodybos vieta, regionas, kuriame ji yra, atstumas nuo miestų ar ežerų ir miškų.
Jeigu sodyba tinkama gyventi – joje įrengtas vandentiekis, plotas gana didelis ir prie jos galima privažiuoti asfaltuotu keliu – kaina kyla. Tokia sodyba gali būti įkainota nuo 20–40 tūkst. eurų. Kainą lemia sodybos vieta, regionas, kuriame ji yra, atstumas nuo miestų ar ežerų ir miškų.
Jei be minėtų patogumų sodyba dar yra ir vaizdingoje vietoje, šalia vandens telkinio, ji gali kainuoti ir 100 tūkst. eurų.
Specialistai pastebi, kad žmonėms dažnai nebetinka sodybos, neturinčios vandentiekio, ar tokios, iki kurių reikia važiuoti neasfaltuotu keliu. Todėl patogumų turinčias sodybas parduoti lengviau.
Taip pat nekilnojamo turto specialistai pastebi naują tendenciją – žmonės vis dažniau sodybas nuomojasi ilgam laikui. Jeigu anksčiau buvo įprasta sodybą išsinuomoti savaitgaliui ar savaitei, dabar pastebima, kad poilsiautojai vis dažniau sodybas išsinuomoja, pavyzdžiui, mėnesiui ar dviem.
Tokiu atveju nuomotojas kiekvieną sezoną gali pasirinkti vis kitą sodybą. Be to, jos nereikia prižiūrėti likusiu metų laiku ar spręsti šaltuoju sezonu kylančių keblumų.
Nuomos kainą lemia tie patys aspektai, kaip ir pardavimo. Bene didžiausią įtaką turi sodybos patogumai ir jos vieta.
Tai gali būti pasirinkimo variantas tiems, kurie savo sodybos niekaip negali parduoti.
Plačiau klausykite įraše.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...
-
Komercinių bankų prognozė
Vieni didžiausių šalyje komercinių bankų – „Swedbank“ ir SEB bankas – didina šių metų infliacijos prognozę – anot ekonomistų, vidutinė metinė infliacija sieks atitinkamai 3 ir 3,3 proc. ...
-
ILTE išdalins iki 100 mln. eurų paskolų – kam jos atiteks?
Šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems gamintojams bus išdalinta iki 102 mln. eurų paskolų už fiksuotas 2 proc. metų palūkanas, antradienį pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...