Lietuviški grūdai saugūs, bet nepageidaujami

Nors kiaulių maro užkrato per grūdus rizika minimali, Iranas nusprendė kol kas neleisti įvežti javų iš kai kurių Lietuvos regionų. Kiek dar rasis tokį prašymą pateiksiančių šalių – neaišku.

Nors kiaulių maro užkrato per grūdus rizika minimali, Iranas nusprendė kol kas neleisti įvežti javų iš kai kurių Lietuvos regionų. Kiek dar rasis tokį prašymą pateiksiančių šalių – neaišku.

Vakar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad sulaukta Irano prašymo nevežti maistinių ir pašarinių javų, užaugintų rajonuose, kuriuose rastas afrikinio kiaulių maro užkratas.

Tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo, valstybinio veterinarijos inspektoriaus Mariaus Masiulio teigimu, ligos užkrato nuo javų rizika minimali. Pasak jo, EK buvo užsakiusi mokslinį vertinimą, kurį atliko Maisto saugos agentūra, pasitelkusi mokslininkus iš įvairių pasaulio valstybių, siekiant įvertinti riziką, kaip afrikinis kiaulių maras galėtų plisti per pašarus. Mokslinis darbas publikuotas šių metų pradžioje. "Buvo įvertinta, kad viruso plitimas per pašarus yra labai minimalus, rizika itin nedidelė. Taip yra, nes niekas nenaudoja žalio, termiškai neapdoroto arba nedžiovinto grūdo. Grūdas varpoje yra apsaugotas nuo mechaninio užteršimo, vėliau pereina per kombainus, džiovyklas, mažėja drėgmė ir viruso išgyvenimas", – aiškino M.Masiulis.

Vis dėlto kiekviena trečioji šalis, kuri importuoja ar ketina importuoti grūdus, gali teikti savo reikalavimus. Irano, kaip trečiosios šalies, sprendimas ir buvo nepriimti pašarinių bei maistinių grūdų iš regionų, kuriems yra taikomi tam tikri apribojimai dėl afrikinio kiaulių maro.

"Sunku nuspėti, ar bus daugiau tokių šalių. Kaip minėjau, tai trečiosios šalies teisė – ji gali apriboti absoliučiai visą produkciją dėl kiaulių maro protrūkio", – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.

M.Masiulis pridūrė, kad, išskyrus tokius atskirus atvejus, Lietuvos ūkininkai savo derlių gali realizuoti laisvai: ES netaiko visiškai jokių ribojimų pašariniams ar maistiniams javams, išaugintiems vadinamosiose zonose, kuriose taikomi tam tikri ribojimai. "Ribojimai yra taikomi kiaulienai, gyvoms kiaulėms, šernams ir šernienai. Tai dalykai, kurie gali būti tiesioginis viruso platinimo šaltinis. Bet jokie ribojimai netaikomi nei pašarams, nei pakratams", – pabrėžė M.Masiulis.

Tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad Lietuvoje tokiomis zonomis, kuriuose rastas afrikinio kiaulių maro užkratas, paskelbtos palyginti mažos teritorijos.

Vis dėlto Iranas – viena didžiausių Lietuvos grūdų eksporto rinkų. 2013 m. pirmą pusmetį Iranas buvo labiausiai augusi javų eksporto rinka, augimas sudarė nuo 440,9 mln. litų iki 460 mln. litų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių