- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvoje dirba tik 6 tūkst. aukštos kvalifikacijos užsieniečių
Lietuvos darbo rinkoje yra apie 90,2 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš kurių 80 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Aukštos kvalifikacijos užsieniečių šalyje dirba tik 6 tūkst., rodo darbdavių pranešimai apie šalyje įdarbintus užsieniečius.
Daugiausiai užsieniečiai Lietuvoje dirba vairuotojais, suvirintojais, betonuotojais, tinkuotojais, metalinių konstrukcijų montuotojais, statybininkais, virėjais, mūrininkais, elektrikais, mėsininkais bei žuvų darinėtojais, skelbia Užimtumo tarnyba.
„Daugiau nei pusė dirbančių trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje įdarbinti transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse. Kas šeštas dirba statybos, kas devintas – apdirbamojoje pramonėje. Neretai tai – trūkstamų profesijų kvalifikuoti darbininkai ir mašinų bei įrenginių operatoriai. Aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius nesiekia 6 tūkst.“ – pranešime sakė tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Pasak jo, tik kas šešioliktas šalyje pagal darbo sutartis dirbantis ne ES pilietis įdarbintas aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose. Daugiausia tokių užsieniečių įdarbina IT sektorius – 2,3 tūkst.
Trečdalis aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose dirbančių trečiųjų šalių piliečių – baltarusiai (2,1 tūkst.). Taip pat 1,5 tūkst. ukrainiečių, 0,6 tūkst. rusų, 0,2 tūkst. indų, kiek daugiau nei šimtas turkų, JAV piliečių.
Daugiausiai aukštos kvalifikacijos pareigose įdarbintų baltarusių dirba programinės įrangos kūrėjais, ukrainiečių – reklamos ir rinkodaros specialistais (dažniausiai pardavimų ar logistikos vadybininkais).
Nekvalifikuotą darbą Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių taip pat yra santykinai nedaug – 4,5 tūkst. arba kas dvidešimtas šalyje dirbantis ne ES pilietis. Daugiausia jų dirba biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, virtuvės pagalbininkais, prekių krovėjais į lentynas, pagalbiniais darbininkais.
Šiuo metu nekvalifikuotą darbą šalyje dirbančių užsieniečių 41,2 proc. sudaro moterys iš Ukrainos.
Iš viso atvykusių dirbti daugiausiai – ukrainiečių (40,3 tūkst.) ir baltarusių (32,3 tūkst.). Gerokai mažiau – rusų (3,9 tūkst.), kirgizų (2,6 tūkst.), uzbekų (1,8 tūkst.), taip pat piliečių iš Azerbaidžano (1,3 tūkst.), Kazachstano (1,2 tūkst.), Tadžikistano (1,2 tūkst.), Sakartvelo (1,1 tūkst.), Moldovos (1 tūkst.). Indijos piliečių dirba apie 0,7 tūkst., Turkijos – 0,5 tūkst., Nigerijos – 0,2 tūkst.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LTOK apdovanojimai...
-
Trijų Baltijos valstybių gyn...
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
Vainikų padėjimo ceremonija ...
-
Vilniaus „Žalgiris...
-
Ant Karaliaus Mindaugo tilto i...
-
Prezidentas įteikė valstybin...
-
Filmo „Pietinia kronikas...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimasEkonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su EuropaEnergetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retorikąValdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Prezidentas siūlys didinti LB pelno įmoką: svarbiausia sukurti papildomą finansavimo šaltinįŠalies vadovas Gitanas Nausėda rengiasi Seimui teikti įstatymo pataisas, kurios padidintų Lietuvos banko pelno įmoką valstybės biudžetui, siekiant labiau finansuoti krašto apsaugą, sako jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbusPakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimąPrezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausiosPer pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotasKetvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbiaŽemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...