– Ką rodo šie duomenys?

– Skaičiai rodo tai, kad išduodamų dokumentų skaičius atvykstantiems dirbti į Lietuvą yra toks pat, kaip ir priešpandeminiu laikotarpiu. Sektoriai atsigauna, vėl juntamas darbo jėgos stygius. Mes negalime turėti darbo jėgos tiek, kiek reikia Lietuvoje, todėl atsivežame trečiųjų šalių piliečius, o jų šių metų pirmąjį ketvirtį atvyko beveik 2700. Jeigu palygintume su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, augimas yra 1,6 karto. Tad darbo jėga Lietuvoje vėl yra laukiama.

– Kaip vyksta leidimų išdavimas trečiųjų šalių piliečiams ir kokių šalių tai yra gyventojai?

– Trečiųjų šalių piliečiai – tie, kurie atvyksta ne iš ES valstybių, kuriems negalioja Šengeno ir laisvo asmenų judėjimo darbine prasme taisyklės. Tai yra visos kitos šalys, kurios nepriklauso šiam blokui. Atvyksta žmonės dažniausiai iš Baltarusijos, Ukrainos, Egipto, Tuniso, taip pat iš Kinijos atvyksta dirbti virtuvėse ar kinų restoranuose.

– Kaip vyksta leidimų išdavimas? Ką Jūs svarstote?

– Visų pirma, įmonė turi atsivežti kvalifikuotą darbo jėgą, kurios negali rasti Lietuvoje. Skelbiama laisva darbo vieta, įmonė patvirtina, kad užsienyje susirado pilietį, kuris atitinka darbo pasiūlymą. Tuomet įmonė patvirtina, kad atsivežamas užsienietis turi reikalingą kvalifikaciją bei reikalaujamą darbo patirtį. Ir tada kreipiamasi į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti išdavimo.

– Įmonė turi pateikti daugybę dokumentų, tiesa?

– Įmonė Užimtumo tarnybai turi pateikti tik vieną dokumentą. Tačiau taip pat įmonė turi įsitikinti, kad žmogus turi reikiamą kvalifikaciją, jog nebūtų taip, kad reikia atsivežti inžinierių, o nėra žinoma, ar žmogus turi aukštąjį išsilavinimą arba inžinieriaus kvalifikaciją. Galiausiai atsivežus jį paaiškėtų, kad žmogus – netinkamas. Tada prasidėtų sunkumai. Ne tiek įmonei, nes ji tiesiog nutraukia procedūras ir kreipiasi dėl kito žmogaus, kiek pačiam žmogui, nes jis turi gauti vizą, atvykti, susimokėti už bilietus, kelionę. Vėliau tuo pagrindu jam yra išduodama arba darbo viza, arba laikinas leidimas gyventi šalyje. Žmogus įsipareigoja įsidarbinti ir dirbti, todėl mes turime atsakingai pasižiūrėti ir atsivežti tik tuos darbuotojus, kurių kvalifikaciją patikriname.

Sektoriai atsigauna, vėl juntamas darbo jėgos stygius.

– Išduota maždaug 1200 leidimų. Kokiuose Lietuvos miestuose šie žmonės dirbs?

– Jau keletą metų vyrauja tendencija, jog įmonės iš visos Lietuvos atsiveža trūkstamą darbo jėgą. Net ir mažos įmonės miesteliuose. Tačiau dominuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionai. Šiauliuose, žinoma, darbuotojus atsiveža gamybos ir transporto įmonės. Vilniuje dominuoja paslaugos: inžinerija, informacinės technologijos, svetingumo sektorius, maisto pramonė. Kaune ir Klaipėdoje dominuoja gamybos įmonės. Ypač svarbus mūsų uostas, į jį taip pat atvyksta dirbti trečiųjų šalių piliečiai. Mums trūksta laivų ir korpusų remontininkų, laivybos inžinierių.

– Kokios yra kitos specialybės? Matau, kad iš 1200 asmenų tik 80 žmonių yra gavę leidimus dirbti aukštos kvalifikacijos darbus. Ar Lietuva neatsiveža aukštos kvalifikacijos darbuotojų?

– Taip sakyti tikrai negalima. Į Lietuvą atvyksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ypač inžinerinėje pramonėje, aviacijos bei informacinių technologijų sektoriuose, tačiau jiems yra supaprastintos procedūros. Jeigu jų atlyginimas yra didesnis ir jeigu tai yra ypač aukšta kvalifikacija, jie atvyksta be jokių ribojimų, prašyti leidimo nereikia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai Užimtumo tarnybos statistikoje neatsispindi, tiesa?

– Matomai tie 80 žmonių yra aukštos kvalifikacijos specialistai: teisininkai, ekonomistai, bet jų atlygis nėra tas nustatytas, atitinkantis ypač aukštos kvalifikacijos darbo jėgos apibrėžimą.

– Ar šioje statistikoje yra ir žmonės, bėgantys nuo karo iš Ukrainos?

– Ne, šitiems žmonėms procedūros yra visiškai supaprastintos. Jie įsidarbina be jokių leidimų, tiesiog atvykę su pasais. Jau nuo pirmosios registracijos Migracijos departamente dienos, tai yra fakto patvirtinimo, kad jie atvyko į Lietuvą, Ukrainos piliečiai gali įsidarbinti visiškai įprasta tvarka lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos žmonės.