- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas kritiškai vertina subsidijų mokėjimą po prastovų ir teigia, kad teikiant tokio pobūdžio paramą reikia įsitikinti, ar egzistuoja saugikliai, kad parama atiteks tiems, kam labiausiai reikia.
„Norisi atkreipti dėmesį, kad numatoma papildomai skirti per 100 mln. eurų subsidijoms mokėti. Tai mūsų pastebėjimas, kad tai yra negrąžintina parama, ir galbūt šioje ekonominio ciklo fazėje būtų prasmingiau paramą teikti grąžintinos paramos forma, pavyzdžiui, lengvatinėmis paskolomis ar panašiai“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Taip pat yra numatyta mokėti subsidijas po prastovų. Mes irgi tai kritiškai vertiname, nes anksčiau taikius šią priemonę didžiausios subsidijų po prastovų sumos atiteko ekonominėms veikloms, kurių apyvartos sumažėjo santykinai nedaug arba visai nesumažėjo, o paaugo“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas.
Jo teigimu, šiuo metu matyti, kad nemaža įmonių dalis dirba pelningai, verslo sukaupti indėliai bankuose yra pasiekę istoriškai aukščiausią lygį.
„Teikiant tokio pobūdžio paramą reikėtų pažiūrėti, ar tikrai visi saugikliai yra, kad parama nukeliautų tiems, kuriems labiausiai reikia“, – sakė V. Tuzikas.
Kalbėdamas apie siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą labiausiai nukentėjusiems sektoriams, jis atkreipė dėmesį, kad lengvata įmones pasieks tik tada, kai jos pradės veikti.
„Remiantis istorine patirtimi, nemaža tikimybė, kad laikinai įvedus PVM lengvatą vėliau nėra labai lengva jos atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių. Kitas dalykas – iš dalies buvo argumentuojama, kad taip siekiama atpiginti mūsų prekes ir paslaugas, palyginti su mūsų kaimynėmis. Mūsų vertinimu, tai neturėtų būti pagrindinė priežastis, nes pagrindinė priežastis, dėl ko sporto, maitinimo ir kultūros sektoriai šiuo metu patiria finansinių sunkumų, yra tai, kad jie tiesiog negali veikti, tai per tai jie turėtų generuoti pajamas“, – sakė V. Tuzikas.
Kalbėdamas apie siūlymą išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę ir į ją įtraukti savarankiškai dirbančius asmenis, Lietuvos banko atstovas sakė, kad būtų galima apsvarstyti, ar neverta savarankiškai dirbančių asmenų drausti socialiniu draudimu.
„Tada sistema veiktų tiesiog automatiškai. Atėjus sunkmečiui, tie, kas mokėjo įmokas, gauna išmokas ir nereikia ad hoc sprendimų tam, kad mes kažkaip atsižvelgtume į tų žmonų finansinę padėtį“, – sakė V. Tuzikas.
Tuo metu įvedamomis vienišo asmens išmokomis, anot jo, prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai, tačiau jų finansavimo šaltinių nėra numatyta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausi Lietuvos bankai susiskaičiavo, kiek uždirbo: kodėl pelnai nemažėja?
Didžiausi Lietuvos bankai pateikė sumas, kiek pernai uždirbo. Ir nors palūkanos mažėjo, pelnai visai nesusitraukė – vien per devynis praėjusių metų mėnesius bankai Lietuvoje susišlavė beveik 790 milijonų eurų, t.y. dar 4 proc. daugia...
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...