- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, atskleidė portalo „15min“ ir tiriamosios žurnalistikos centrų Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje tyrimas.
Prokuratūra Lietuvoje beveik prieš metus pradėjo ikiteisminį tyrimą, o projekto užsakovės – valstybės valdomos įmonės „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ dėlioja krizės valdymo planus, rašo „15min“.
Pasak portalo, pagrindinė GIPL rangovė „Alvora“ prieš kelerius metus buvo sudariusi sandorį dėl jungiamųjų vamzdyno detalių pirkimo su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio šios šalies karinę infrastruktūrą, įmone. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė, kad detalės turi būti perkamos iš Europos gamintojų.
Buvusi „Alvoros“ partnerė projekte „Šiaulių dujotiekio statyba“ (ŠDS) 2021 metais informavo „Amber Grid“ apie galimas klastotes jungiamųjų detalių dokumentuose – esą „Alvora“ galėjusi sumontuoti „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ po suklastotais Lenkijos ir Rumunijos gamintojų sertifikatais.
Praėjusių metų liepą Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL, o „Amber Grid“ ir jos akcininkė „Epso-G“ pradėjo dar vieną vidinį tyrimą. „Amber Grid“ paskelbė šio tyrimo medžiagą perdavusi prokuratūrai.
Pasak „15min“, šiuo metu narpliojama pagrindinė įtarimų versija – „Alvora“ susirado kelias Europos įmones, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti to paties rusų „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.
Įtarimų keliančių detalių – net 158, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. Šias dalis 2020 metais pirko ir sumontavo „Alvora“, o pagamino Lenkijos įmonė „Tasta Armatura“ bei Rumunijos „Sara SRL“. „Tasta Armatura“ gaminius dujotiekiui pardavė Latvijos įmonė „Conti Chemicals“. Būtent pastarosios pateikti lenkiškųjų „Tasta“ dalių ir rumunų įmonės „Sara“ gaminių sertifikatai kelia daugiausia įtarimų.
ŠDS tvirtina surinkusi įrodymų, kad nei „Tasta Armatura“, nei „Sara“ negalėjo pagaminti kai kurių GIPL'e sumontuotų jungiamųjų dalių, nes nėra akredituotos tokių detalių gamybai.
Tikrasis jungiamųjų detalių gamintojas yra Rusijos Čeliabinsko metalurgijos koncerno gamykla „Eterno“, tvirtina „Šiaulių dujotiekio statyba“. Ji pateikė ir „Eterno“, priklausančios „ChelPipe“ grupei, sertifikatus bei gaminių brėžinius – jų duomenys stebuklingai atitinka „europietiškų“ kokybės sertifikatų rodiklius.
Po šiauliečių pateiktos informacijos apie neatitikimus „Tasta Armatura“ įmonės sertifikatuose Lenkijos techninės priežiūros tarnyba (UDT) taip pat ėmėsi tyrimo ir sustabdė net kelias šios įmonės akreditacijas.
„Šiaulių dujotiekio statyba“ mano, kad neaiškios kilmės ir kokybės detalės turėtų būti pakeistos.
„Amber Grid“ tik praėjusį penktadienį, pateikusi atsakymus „15 min“, pranešė apie prokuratūros atliekamą ikiteisminį tyrimą ir apie tai, kad tą dieną pati kreipėsi į prokuratūrą „atlikdama vidinį tyrimą ir vertindama turimą informaciją“.
Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pernai liepą pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.
„Nuo pat tyrimo pradžios bendrovė „Amber Grid“ prokuratūros pareikalavimu ir jų pačių iniciatyva teikia dokumentus ir informaciją, kuri yra aktuali tyrimui. Siekiant nepakenkti atliekamam tyrimui, bendrovė yra įpareigota neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų“, – rašoma komentare.
BK 300 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą juo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, – už tai numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už sukčiavimą, o galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Apie tai, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai, žiniasklaida skelbė dar 2020 metų birželį. Tuomet LRT skelbė, jog tų metų balandį generalinė projekto rangovė „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai.
Pernai birželį LRT skelbė, jog dujotiekio statybų metu „Alvora“ savo partnerės projekte „Šiaulių dujotiekio statybos“ darbuotojams buvo davusi nurodymus panaikinti detalių gamintojų žymas.
Tuo metu „Amber Grid“ tikino pernai vasarį-kovą atlikto tyrimo metu nustačiusi, jog statant dujotiekį panaudotos detalės yra tinkamos, taip pat atitinka projektą bei teisės aktus, o Europos Sąjungos šalių įmonės patvirtino, kad yra dujotiekyje naudotų detalių gamintojos, o jų sertifikatai yra autentiški – tą patvirtino ir detalių cheminės sudėties tyrimai.
Operatorės teigimu, dujotiekio patikimumą ir saugumą projekto pabaigoje taip pat patvirtino nepriklausomi ekspertai, o dujotiekio suvirinimo siūlės buvo patikrintos rentgenu bei ultragarsu.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti pernai gegužės 1 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...