- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Donaldas Tuskas ir Ingrida Šimonytė.
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
Europos Sąjunga (ES) turėtų priimti bendrus sprendimus dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimo, sako Lenkijos ir Lietuvos premjerai Donaldas Tuskas ir Ingrida Šimonytė.
Vilniuje viešintis D. Tuskas pabrėžia, kad ES bendras sprendimas būtų efektyvesnis nei pavienių valstybių.
„Esu įsitikinęs, kad bendras Europos sprendimas bus daug efektyvesnis nei atskirų šalių sprendimai. (...) Norėčiau, kad kartu kaip ES priimtume sprendimus dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lenkijos Vyriausybės vadovas.
Jis žada jau pirmadienį prašyti Lenkijos Seimo vadovo inicijuoti sprendimą dėl sankcijų šių šalių žemės ūkio produkcijai.
Mes visada pasisakom už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir kuo mažiau joms galimybių gauti kokius nors pinigus iš Europos Sąjungos (...)
„Šiandien kreipsiuosi į Lenkijos Seimo maršalką dėl Lenkijos Seimo sprendimo dėl sankcijų taikymo Rusijos žemės ūkio ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – pridūrė D. Tuskas.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad Lietuva palaikytų bendrus ES sprendimus.
„Kai tai daro atskiros šalys, visada ieškoma, kur galima surasti kažkokią kitą skylę ir per ją įvežti pasienio ruože – tuo esame įsitikinę iš ankstesnių įvairių precedentų. Mes visada pasisakom už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir kuo mažiau joms galimybių gauti kokius nors pinigus iš Europos Sąjungos, tai palaikytume ir tokią europinę iniciatyvą, nes ji yra vienintelė, kuri iš tikrųjų veikia“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.
D. Tusko teigimu, sankcijų griežtinimas svarbus ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl saugesnės Lenkijos bei visos Europos žemės ūkio rinkos.
„Tikrai tos rinkos jaučia didelį spaudimą dėl karo, ir jokios abejonės, kad viena iš pagrindinių užduočių – eksporto galimybės blokavimas iš Rusijos ir Baltarusijos į trečiąsias valstybes, kurios tradiciškai buvo tų žemės ūkio produktų gavėjos“, – sakė D. Tuskas.
Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir grūdų importas iš Rusijos.
Lietuvoje dalis Seimo narių siūlo laikinai visiškai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.
Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...