- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antrai kadencijai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka tikisi, kad nuoseklus G. Nausėdos dėmesys keliams duos teigiamų rezultatų.
„Prezidento dėmesys šitai sferai, be abejo, yra labai svarbus ir reikšmingas. (...) Aš tikiu, kad sistemiškai prezidento rodomas dėmesys kelių būklei galiausiai duos teigiamą rezultatą. Bet sprendimai, be abejo, yra Vyriausybės ir Seimo“, – pirmadienį BNS sakė Š. Frolenka.
Finansų ministerijai praėjusią savaitė pasiūlius didinti gynybos finansavimą didintant akcizus visų rūšių kurui, asociacijos vadovas teigia besitikintis, kad valdžia priims sprendimus, kurie leistų bent 80 proc. surenkamų akcizų skirti kelių priežiūrai ir remontui.
„Tai, kas vyksta, kas diskutuojama dėl gynybos finansavimo, tai mes nesikišame su savo išvedžiojimais ar postringavimais, ar pasiūlymais dėl procentų nuo akcizo, kurie keliauja gynybos finansavimui, bet mes labai tikimės, kad priėmus sprendimus šitoje srityje kiti sprendimai bus susiję su bent 80 proc. vinječių (mokesčio – BNS) ir akcizų nukreipimu į kelių infrastruktūrą“, – sakė Š. Frolenka.
Anot jo, jau problema, kai iš kuro akcizo bei vinječių surenkami mokesčiai nėra atskirti nuo kitų biudžeto įplaukų, yra nenauja, todėl kelius galimai pasiekia ne visos surinktos lėšos.
Tikiuosi, kad nauja (...) Seimo dauguma iš esmės peržiūrės kelių finansavimo modelį ir atras naują sprendinį.
„Judinant gynybos mokesčius Vyriausybė jau rado sprendimą, kaip konkrečius mokesčius nukreipti konkrečiam tikslui, tai aš tikiuosi, kad nauja (...) Seimo dauguma iš esmės peržiūrės kelių finansavimo modelį ir atras naują sprendinį“, – teigė Š. Frolenka.
Asociacijos vadovas taip pat pabrėžė, kad dalis gynybos finansavimui skirtų lėšų turėtų būti skirta keliams.
„Jeigu mes norime būti pasiruošę turėti realų šalies apginamumą, mes turime užtikrinti, kad tais keliais, kuriuos mes turime, galėtų judėti tiek fiziniai asmenys su savo lengvaisiais automobiliais, tiek sunkiasvoris transportas su prekėmis, tiek ir karinė technika, kai atvyksta sąjungininkai čia pratyboms, ar jei kas vyktų bet kokiais kitais tikslais“, – aiškino jis.
Š. Frolenka pridūrė, kad finansuojant kelių infrastruktūrą reikia ir kitų struktūrinių pokyčių.
„Reikia nuolat peržiūrėti vinječių įkainius ir galiausiai turėti atstuminę mokesčių sistemą – tą pasiekus mes turime užtikrinti, kad tas mokestis, kurį moka sunkiasvoris transportas, padengtų bent jau tų kelių, kuriais jie naudojasi, priežiūrą. (...) Kitas dalykas, reikia išplėsti mokamų kelių sąrašą, tą kilometrų skaičių, nes iš tikrųjų toli gražu ne už visus kelius, kuriuos naudoja sunkiasvoris transportas, jis už juos moka“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
G. Nausėda žurnalistams kiek anksčiau teigė, jog „kelių plėtra, kelių strategija turi būti jau ateinančių Vyriausybių prioritetas“, o šiaurės rytų Lietuvos dalyje esančių kelių būklė „taip pat yra apverktina“.
G. Nausėda ne kartą yra teigęs, jog Lietuvos kelių būklė jo netenkina ir prastėja tam neskiriant pakankamai lėšų. Viešėdamas kitose šalies savivaldybėse prezidentas anksčiau sakė, jog savivaldai reikia daugiau savarankiškumo tvarkant rajoninius kelius.
Finansų ministerija praėjusią savaitė pasiūlė didinti gynybos finansavimą didinti keliant akcizus visų rūšių kurui. Pagal ministerijos siūlymą benzino, dyzelino, ūkininkų naudojamo žaliojo dyzelino akcizo gynybos dedamoji didėtų 6 centais už litrą. Ministerijos skaičiavimais, taip kasmet būtų galima surinkti apie 126 mln. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pirmadienį teigė, jog verslas tikisi, kad dalis pinigų iš siūlomo pakelti kuro akcizo bus skirti kelių priežiūrai ir remontui.
Gynybos finansavimą siekiama padidinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant sparčiau vystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.
Lietuvoje keliams šiemet numatoma skirti 872 mln. eurų, tačiau lėšų kasmet trūksta sutvarkyti visus šalies kelius bei tiltus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų1
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse8
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...