Dažnai apie mokslinius išradimus sužinome tada, kai jie pritaikomi praktikoje. Tačiau, kalbant apie Lietuvos mokslininkų išradimus, dažnas tiki jų neišvysiąs, nes tiesiog trūksta pinigų patentui įsigyti. Patys mokslininkai sako, kad tai ne visai tiesa, o patentuoti net ne visada naudinga.

Pinigų pakanka

Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis bei to paties centro Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vadovas, ES ir JAV patentų autorius prof. Saulius Balevičius vieningai neigė, kad Lietuvos mokslininkai susiduria su problema, kai neturi už ką įsigyti patento ir todėl idėjos atitenka kitų šalių mokslininkams.

"Na, gal su tuo vienas kitas žmogus susidūrė", – svarstė S.Balevičius.

Tačiau abu pašnekovai prisipažino nežinantys, iš kur kyla gandai, kad mokslininkai neturi pinigų patentams, ir akcentavo, jog moksliniai išradimai daugelyje valstybių dažnai nepatentuojami.
S.Balevičius atkreipė dėmesį, kad net ir tokioje išsivysčiusioje valstybėje kaip Vokietija universitetinių mokslinių patentų skaičius 2001–2010 m. sudarė vos 0,08 proc. visų patentų. Likusią dalį sudarė įmonių patentai.

"Tai mažiau nei procentas. Visa kita yra pramonė, nes patentai yra tipiška inovatyvios pramonės apraiška, o ne mokslo", – sakė pašnekovas.

Mieliau rašo straipsnius

Viena priežasčių, kodėl patentų, sukurtų mokslo institucijose, yra tiek mažai, gali būti ta, kad mokslininkai dažniau renkasi rašyti mokslinius straipsnius, o ne rūpintis patentu, nes norint jį gauti reikia mokėti net ir už paraiškos pateikimą. Dėl šios priežasties išradimas turi turėti komercinę vertę.

Moksliniai straipsniai taip pat mokslininkui užtikrina, kad jo idėjos nebus pavogtos.

"Patentas iš esmės skiriasi nuo mokslinio straipsnio. Vienintelis panašumas yra tas, kad abu reikalauja pasaulinių naujovių. Tačiau tuo viskas ir baigiasi, nes mokslinis straipsnis yra skirtas visuomenei kuo plačiau supažindinti ir parduoti jai žinias, o patentas yra stabdantis procesas, jis apriboja visuomenės teises naudotis tuo, kas sukurta, nes gina intelektinę nuosavybę ir yra tam tikra nuosavybės forma. Jis gali būti parduodamas, įkeičiamas ir pan., tačiau to niekada nepadarysi su straipsniu", – aiškino S.Balevičius.

Jis pateikė pavyzdį, kaip pirmieji cheminio elemento radžio atradėjai atsisakė patentuoti savo atradimą, nes tai būtų sustabdę pasaulinį progresą, susijusį su šio elemento atradimu.

S.Balevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmuosius patentavimo dokumentus Prancūzijoje pasirašė būtent pramonininkai, o ne mokslininkai, nes šie siekė patentuoti savo sukurtas naujoves ir taip apginti savo gaminius nuo kopijavimo.

"Jeigu mes turime ne kokį vaizdą Lietuvoje dėl patentų, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, tai pirmiausia rodo, kad mūsų pramonė neinovatyvi. Ji labiau perka jau pagamintus, galbūt ir aukštų technologijų įrenginius ir juos naudoja gamindama produktą, bet pati ne itin stengiasi kurti. Vis dėlto jų tikslas yra pelnas", – savo nuomonę dėstė S.Balevičius.

Tipiška to iliustracija galėtų būti didžiųjų mobiliųjų telefonų gamintojų patentiniai karai – inovatyvi ir dinamiška pramonė taip kovoja dėl savo rinkų.

Realizavimas nebūtinas

"Mes nemanome, kad mokslininkai Lietuvoje neturi sąlygų patentuoti. Jie turi tas sąlygas", – įsitikinęs G.Valušis.

"Mes kaip tik bandome gauti patentą. Jis yra beveik gautas. Dar reikia sumokėti", – jam pritarė S.Balevičius.

Jųdviejų bandomo gauti patento kaina, neskaičiuojant pinigų, kuriuos vėliau reikės sumokėti tam, kad patentas toliau priklausytų pirminiam jo savininkui, yra 12 tūkst. eurų. Šis patentas galios visoje Europoje. Jį bandoma gauti jau penkerius metus.

"Dabar galite suprasti, kodėl niekas neskuba tų patentų išsiimti. Nes tik tada, jei tas patentas atsipirks, verta jį išsiimti. Jei yra įmonė, gamykla ir ji parduoda prekes, jai yra galimybė atsiimti tuos pinigus", – sakė S.Balevičius.

G.Valušis pridėjo, kad ne visada būtina turėti galimybių idėją įgyvendinti praktiškai. Kartais patentą galima įsigyti tuo atveju, jei planuojama parduoti savo idėją tam, kuris ją gali įgyvendinti. Tiesa, šiuo atveju idėjos autorius tolesniame procese dažniausiai nebedalyvauja ir gauna pinigus tik už pačią idėją, o ne pelną, kurį ta idėja atneša vėliau.

Darbų sąrašas

S.Balevičius įsitikinęs, kad patento gavimas, kai iš anksto žinoma, jog jis neatsipirks, gali virsti tuščiu  pinigų švaistymu.

"Kartais daug geriau mokslininkui parašyti kelis mokslinius straipsnius į gerus žurnalus", – tvirtino jis.

"Na, tai ne visai prarasti pinigai. Jūs turėsite vieną eilutę savo darbų sąraše", – pajuokavo G.Valušis, bet pritarė kolegai, kad mokslinių straipsnių rašymas dažnai yra gana vertingas ir tai galioja ne tik Lietuvoje.

Centro direktorius pateikė pavyzdį, kai, vykdant bendrą projektą su anglais, kilo klausimas, ar reikėtų pasirūpinti patentu? Paskaičiavę, kiek laiko bus sugaišta, kiek pinigų investuota, jie nusprendė, kad naudingiau to nedaryti.

"Tai ne tik patentavimo, bet ir palaikymo išlaidos. Jeigu žinau, kad neparduosiu to patento per penkerius metus ir kaip nors kitaip jis neatsipirks, aš tiesiog šias idėjas pateiksiu moksliniame straipsnyje. Už tai aš galbūt gausiu kokius tris kviestinius pranešimus, galbūt padarysiu dar vieną projektą, greičiausiai susirasiu naujų partnerių ir tai man bus naudingiau, negu sumokėti tiek pinigų ir turėti publikacijų sąraše vieną papildomą eilutę", – aiškino G.Valušis.

Geriausi išradimai slepiami

Pašnekovai akcentavo ir tai, kad gauti pasaulinį naujumą patvirtinantį JAV, ES ar Japonijos patentą nėra labai paprasta. Jis turi atitikti daug kriterijų, pristatant išradimą reikia pateikti detalų jo aprašą, kuris, S.Balevičiaus teigimu, dažnai panašesnis į knygą.

Be to, kartais pasitaiko ir taip, kad išradimas nepatentuojamas, nes išsiaiškinama, kad apie jį jau buvo žinoma kur nors kitur. Net jei tas išradimas nebuvo patentuotas, bet technologija buvo žinoma ir tai galima įrodyti, išradimą patentuoti norintis asmuo šios teisės netenka.

"Geriausi išradimai yra slepiami", – kalbėdamas apie tokias situacijas juokavo G.Valušis.

Tačiau jis pridūrė, kad vis dėlto nusprendus patentuoti išradimą nederėtų nuvertinti lietuviško patento. Jo teigimu, Lietuvoje galiojantis patentas taip pat turi reikšmę pasauliniu mastu, nes jei kitoje valstybėje bus siekiama patentuoti tokį patį išradimą, bus tikrinami ir Lietuvos patentai. Be to, gavus patentą vienoje valstybėje, visada jį galima išplėsti ir išradimą patentuoti viso pasaulio valstybėse.