- Gintautas Degutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl gausaus lietaus daržovių ir bulvių derlius šiemet veikiausiai bus mažesnis nei pernai, o grūdų kokybė – prastesnė. Tačiau ūkininkai baiminasi, kad neparduos net ir to, ką užaugino.
Lenkiškų daržovių invazija
Pigi lenkiška produkcija, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, į Lietuvą plaukia ne pirmus metus. Tačiau šiemet padėtis išties liūdna, nes užslinkus sunkmečiui daugelis šalies gyventojų renkasi kuo pigesnes prekes, juolab kad sandėliuose ar prekybos centruose pastovėjusios Lietuvos ūkininkų bulvės ir daržovės praranda bene vienintelį pranašumą – kokybę ir šviežumą.
"Kol kas sunku pasakyti, koks šiemet bus derlius. Veikiausiai šiek tiek mažesnis nei pernai, nes kai kuriuose regionuose iškrito per daug lietaus, kitur ūkininkams labai sunkiai sekasi kovoti su bulvių maru. Tretiems pakenkė kruša. Tiesa, įvertinus tai, kad šiemet, palyginti su pernai, daržovių laukų plotai yra maždaug penktadaliu ar ketvirtadaliu didesni, o supirkimo kainos kritusios, manau, kad ir kiek užaugintume, Lietuvai užteks. Gerokai pigesnė lenkiška produkcija iš rinkos baigia išstumti mūsų augintojų daržoves. Konkurencinę kovą smarkiai pralaimime. Augintojai priversti bet kokia kaina parduoti savo produkciją, nes trūksta apyvartinių lėšų, pinigų paskoloms mokėti", – dienraščiui guodėsi Z.Cironkienė.
Didesnė rinka, mažesnės kainos
Daržovių kainos šių metų birželį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutiniškai yra apie 20 proc. mažesnės, o bulvių kainos smuko net apie 40 proc. Tiesa, LDAA vadovė pabrėžė, kad šie skaičiai – tik vidurkis. "Pavyzdžiui, kopūstų kainos šiemet yra net 50 proc. mažesnės, nei pernai, jų ir paklausa smukusi apie 25 proc.", – skaičius bėrė asociacijos direktorė.
Nesupirktas daržoves ūkininkai veža į sandėlius ir saugo kiek įmanoma ilgiau, bet anksčiau ar vėliau dalį šių metų derliaus esą teks versti ant lauko ir aparti.
Z.Cironkienė skundėsi ir brangiomis trąšomis. Esą šioje rinkoje beveik nėra konkurencijos, tad vietos įmonės be skrupulų diktuoja ūkininkams savo sąlygas. O Lenkijoje yra daugiau pardavėjų, todėl bazinės trąšų ir augalų apsaugos priemonių kainos gerokai mažesnės. Kaimynų daržininkystės ūkiai gerokai mažesni nei Lietuvos, daugelyje jų daržoves augina kelerius metus, todėl apsieinama be didelių gamybos investicijų. Dar viena pigesnės produkcijos priežastis – daržovėms taikomas 3 proc. PVM tarifas.
Latviai atiduos pusvelčiui?
Ne ką geresnė padėtis ir javų augintojų. Grūdų ir rapsų augintojų asociacijos vadovo, Kauno rajono ūkininko Romo Majausko nuomone, lietuvių ūkininkus netrukus pradės smaugti latviai, kurie gali atimti nemenką dalį eksporto rinkų ir pigiais grūdais užtvindyti pačią Lietuvą.
"Ši vasara gana lietinga, o vandens perteklius gadina kviečių kokybę. Gali būti, kad užauginsime daug pašarinių kviečių, o maistinių – labai nedaug. Lietuviški kviečiai labai paklausūs, mes eksportuojame apie 5 proc. visų ES parduodamų grūdų. Tačiau labai panašų kiekį eksportuoja ir latviai. Tad jei mūsų grūdų kokybė bus prasta, jie atkovos iš mūsų rinkas, o ir vietos perdirbėjai pirks latviškus grūdus, jei šie bus pigesni nei mūsų. Jei Latvijos žemdirbiams pradės svilti padai, manau, kad jie gali grūdus ir pusvelčiui atiduoti, kad tik nuostoliai būtų mažesni", – prognozavo R.Majauskas.
Už toną pašarinių kviečių ūkininkams šiemet Lietuvoje mokama apie 300 litų, už maistinių – apie 400. Pernai šios kainos buvo atitinkamai apie 500 ir 600 litų. Miežių kainos šiemet svyruoja nuo 260 iki 280 litų. Pernai tona miežių kainavo 460 litų.
Tiesa, pasak grūdų augintojų, šiemet šiek tiek atpigo trąšos. Vidutiniškai nuo maždaug 1500 litų už toną pernai iki 900–1200 litų šiemet.
Vien kviečių pasėlių šiemet Lietuvoje deklaruota 397 tūkst. ha. Derlingumas turėtų siekti 4,2 t iš 1 ha. Tad tikimasi užauginti apie 1,66 mln. t kviečių grūdų.
Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas
Šie metai sunkūs visai šaliai. Žemės ūkis – ne išimtis. Atskiruose sektoriuose šis laikotarpis sunkiausias per pastarąjį dešimtmetį. Pieno sektoriuje panaši padėtis buvo tik 2002 m. Kainos dabar panašios kaip tuo metu, bet išlaidos didesnės. Tiesa, gyvulininkystė ir grūdų sektorius kol kas laikosi. Pavyzdžiui, kiaulienos kaina jau kokį pusmetį yra visai padori ir tenkina ūkininkus. Nors ir netenkina gyventojų.
Augalininkystės sektoriaus derlius šiemet irgi bus neblogas. Tik kaina bus labai maža. Nepaisant to, didžiausias pavojus vis dėlto yra Lenkija, nes jų daržovės veikiausiai bus dar pigesnės. Noriu įspėti, kad jau dabar mūsų turguose parduodama daug lenkiškų produktų, kurie pristatomi kaip lietuviški. Be to, pastaruoju metu gerokai daugiau iš šalies kaimynės įvežama gyvulininkystės sektoriaus produktų.
Daržovių supirkimo kainos
Daržovė | Kaina (litų už 1 kg) | |||
---|---|---|---|---|
2008 | 2009 gegužė | 2009 birželis | Metų kainos pokytis (proc.) | |
Bulvės | 0,52 | 0,30 | 0,59 | 13,5 |
Baltagūžiai kopūstai | 1,48 | 0,35 | 0,76 | -48,6 |
Morkos | 1,30 | 0,44 | 0,30 | -76,9 |
Burokėliai | 0,71 | 0,42 | 0,51 | -28,1 |
Svogūnai | - | 0,44 | 0,47 | - |
Agurkai | 1,93 | - | 0,16 | -39,9 |
Krapai | 4,93 | - | 2 | -59,4 |
Pievagrybiai | 3,60 | 3,41 | 2,90 | 19,4 |
Braškės | 3,71 | - | 1,66 | 55,3 |
Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...