- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo konfederacija nepritaria Vyriausybės siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 730 eurų ir siūlo laikytis anksčiau Trišalėje taryboje jau aptartų pasiūlymų dėl minimaliosios algos dydžio, kurie buvo paskaičiuoti pagal Lietuvos banko pateiktas ekonomines prognozes. Siūloma kelti nekvalifikuotų darbuotojų gaunamas į rankas grynąsias pajamas, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Vyriausybė pavasarį pasiūlė MMA didinti iki 703 eurų. Toks pasiūlymas tiek mums, tiek daugumai Trišalės tarybos narių atrodė logiškas ir nuoseklus, leidžiantis MMA gaunančių asmenų pajamoms augti iki 503,11 euro. Tačiau dabartinis siūlymas nemenkai iškreipia mūsų ekonominės sistemos galimybes, sudarydamas nepalankias sąlygas atsigaunantiems verslams po pandemijos, kuriems žymiai išaugs darbo vietos kaina“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.
Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos.
Nors LVK kartu su Trišale taryba pritarė pavasarį Vyriausybės MMA didinimui iki 703 eurų bruto, Vyriausybės atstovai nusprendė vienašališkai algų kėlimą koreguoti. Pateiktas siūlymas didinti MMA iki 730 eurų, kas realias MMA gaunančio asmens pajamas padidintų iki 518,48 euro. Svarbu pastebėti, jog didinant MMA mažėja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Jeigu Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų realias pajamas, turėtų būti didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip būtų išlaikomas NPD kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonės aktualumas, sako LVK.
Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos. To šiuo metu nereikia, nes atlyginimai auga itin sparčiai – nuo 2016 m. neto vidutinis darbo užmokestis didėja po 8,7-14,2 proc. per metus, o popandeminėmis krizės sąlygomis kai kuriems verslams itin sunku konkuruoti su itin sparčiai augančiais atlyginimais. Atsitraukiant valstybės paramai, greitai gali padaugėti bankrotą skelbiančių įmonių. Šiuo atveju NPD didinimas būtų optimalus sprendimas, nes pasiektų tikslą – mažintų skurdą tarp mažiausiai uždirbančių. Taip būtų didinama grynų pinigų į rankas suma, bet neprisidedama prie infliacijos augimo, nes tai dar labiau skatins didinti kainas paslaugų sektoriuje.
Verslo atstovai sako, kad Vyriausybei svarbu ne tik didinti MMA, bet ir daugiau dėmesio skirti darbo rinkos politikai. Įvertinus situaciją darbo rinkoje, LVK siūlo kartu spręsti aktyvių darbo rinkos priemonių klausimą ir didinti lėšas, skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką. Skatinama kuo daugiau bedarbių suteikti kvalifikaciją, trūkstamą darbo rinkai arba remti jų įdarbinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelio pozicija: kai suteiki monopolį ar išskirtinę teisę, tada vis tiek susimoka vartotojai1
Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui paskelbus, kad antrasis 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursas yra peržiūrimas ir gali būti sustabdytas, priklausomai nuo jo ekonominės naudos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad ...
-
Seime – sunkus klausimas: ar atsiras priedas prie atlyginimų parlamentarams?1
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mato poreikį peržiūrėti parlamentinių lėšų paskirtį. Todėl, pasak jo, šį klausimą ketinama svarstyti Seimo valdyboje. ...
-
Skvernelis apie pensijų kaupimą: laikas pokyčiams, žmonės to laukia1
Lietuvos bankui (LB) siūlant į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti ir darbdavius, Seimo vadovas Saulius Skvernelis sako, kad dėl to darbdaviai ir darbuotojai galėtų tartis kolektyvinėse sutartyse, kurių privačiame sektoriuje dar sudaroma mažai....
-
Vyriausybėje – „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbūs pakeitimai
Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą dideliems investuotojams dar dvejiems metams pratęsti investicijų, naujų darbo vietų sukūrimo ir darbo užmokesčio įsipareigojimų terminus. ...
-
Seimo komitetas su institucijomis bei žvalgyba aptars kritinės infrastruktūros jūroje apsaugą
Pernai galimų diversijų metu nutraukus povandeninę elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos, o Švedijos teritoriniuose vandenyse pažeidus du telekomunikacijų kabelius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį su institu...
-
Vyriausybės komisija artėjant išėjimui iš BRELL aptars kritinės infrastruktūros apsaugą
Artėjant vasario pradžioje numatytam Baltijos šalių pasitraukimui iš bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija (BRELL) bei tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa, vyriausybinė Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį apta...
-
Ruginienė: darbdavių įtraukimas į pensijų kaupimą ir valstybinis fondas – svarstytini4
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) siūlymai į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, taip pat steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytini. ...
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti3
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...