Lietuvos verslo konfederacija nepritaria Vyriausybės siūlymui MMA didinti iki 730 eurų

Lietuvos verslo konfederacija nepritaria Vyriausybės siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 730 eurų ir siūlo laikytis anksčiau Trišalėje taryboje jau aptartų pasiūlymų dėl minimaliosios algos dydžio, kurie buvo paskaičiuoti pagal Lietuvos banko pateiktas ekonomines prognozes. Siūloma kelti nekvalifikuotų darbuotojų gaunamas į rankas grynąsias pajamas, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.

„Vyriausybė pavasarį pasiūlė MMA didinti iki 703 eurų. Toks pasiūlymas tiek mums, tiek daugumai Trišalės tarybos narių atrodė logiškas ir nuoseklus, leidžiantis MMA gaunančių asmenų pajamoms augti iki 503,11 euro. Tačiau dabartinis siūlymas nemenkai iškreipia mūsų ekonominės sistemos galimybes, sudarydamas nepalankias sąlygas atsigaunantiems verslams po pandemijos, kuriems žymiai išaugs darbo vietos kaina“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.

Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos.

Nors LVK kartu su Trišale taryba pritarė pavasarį Vyriausybės MMA didinimui iki 703 eurų bruto, Vyriausybės atstovai nusprendė vienašališkai algų kėlimą koreguoti. Pateiktas siūlymas didinti MMA iki 730 eurų, kas realias MMA gaunančio asmens pajamas padidintų iki 518,48 euro. Svarbu pastebėti, jog didinant MMA mažėja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Jeigu Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų realias pajamas, turėtų būti didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip būtų išlaikomas NPD kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonės aktualumas, sako LVK.

Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos. To šiuo metu nereikia, nes atlyginimai auga itin sparčiai – nuo 2016 m. neto vidutinis darbo užmokestis didėja po 8,7-14,2 proc. per metus, o popandeminėmis krizės sąlygomis kai kuriems verslams itin sunku konkuruoti su itin sparčiai augančiais atlyginimais. Atsitraukiant valstybės paramai, greitai gali padaugėti bankrotą skelbiančių įmonių. Šiuo atveju NPD didinimas būtų optimalus sprendimas, nes pasiektų tikslą – mažintų skurdą tarp mažiausiai uždirbančių. Taip būtų didinama grynų pinigų į rankas suma, bet neprisidedama prie infliacijos augimo, nes tai dar labiau skatins didinti kainas paslaugų sektoriuje.

Verslo atstovai sako, kad Vyriausybei svarbu ne tik didinti MMA, bet ir daugiau dėmesio skirti darbo rinkos politikai. Įvertinus situaciją darbo rinkoje, LVK siūlo kartu spręsti aktyvių darbo rinkos priemonių klausimą ir didinti lėšas, skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką. Skatinama kuo daugiau bedarbių suteikti kvalifikaciją, trūkstamą darbo rinkai arba remti jų įdarbinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
yra verslininkas ir yra verslininkas-vagis kuris viska kisas sau i kojine

Nuomonė.

Nuomonė. portretas
Kaip pritars verslas.Juk sumažės milijoniniai pelnai ir milijonierių skaičius Lietuvoje.Juk ir politikai verslininkai moką algas vokeliais.Reikia tvrkos.Reikia mažinti PVM ir daugiau kreipti dėmesį į sukčiavimus.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių