- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šią savaitę pristatė savo pasiūlymų nacionalinei politikai rinkinį, kuriame pabrėžiama mokestinės aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo svarba visai ekonomikai. Verslo atstovų teigimu, politinės partijos turi sutarti dėl aiškaus mokestinės politikos plano bent 5 metų laikotarpiu.
„Prognozuojamumas – plačiai išdiskutuotas 5 ar daugiau metų visų mokesčių sistemos pakeitimų planas, kurio būtų laikomasi nepaisant politinių pokyčių. Tai galėtų būti savotiškas nacionalinis susitarimas dėl mokesčių“, – rašoma LVK pasiūlymų rinkinyje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia pritarianti nacionalinio susitarimo dėl mokestinės politikos idėjai. Jos teigimu, pasirinktas 5 metų laikotarpis leistų formuoti mokestinę politiką išvengiant keturmečio politinio ciklo keliamų sunkumų.
„Tokie principai labai atitinka ir Liberalų sąjūdžio principus ir programą. Tai yra, nekaitalioti mokesčių sistemos pernelyg dažnai, ir kad reikia politinėms partijoms susitarti dėl tam tikros krypties. LVK mini 5 metus į priekį, aš manyčiau irgi, kad reikėtų išimti iš demokratinių politinių ciklo keturmečio laikotarpio tam, kad būtų tvarūs tie sprendimai“, – žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė pabrėžė LVK pasiūlymų rinkinio vertę formuojant konsensusą tarp politinių jėgų, kas yra ypač aktualu Vyriausybės ir koalicijos formavimo laikotarpiu. Tuo tarpu konkrečius verslo pasiūlymus dėl mokestinės politikos, jis įvardijo prioritetiniu klausimu.
„Viskas yra prioritetų klausimai. Prioritetų sąrašas pateikiamas didelis, bet galimybės kaip tai papildyti ir subalansuoti, kad tai taptų tvariomis pajamomis pagrįsta, na, tokių pasiūlymų nelabai daug atsiranda ir iš įvairių politinių jėgų, bet ir iš verslo sektoriaus taip pat“, – aiškino M. Lingė.
Seimo narys, „valstietis“ Giedrius Surplys sveikino verslo bendruomenės iniciatyvą teigdamas, jog ji šiuo veiksmu parodė rūpestį visos valstybės gerove. Pasak jo, reikalingas platus susitarimas tarp partijų mokesčių klausimu, o blogiausia, ką gali daryti valdžia, tai „kelti audras“ mokesčių pertvarkos klausimu.
„Manau, kad svarbiausia naujai valdžiai po Seimo rinkimų bus tiesiog ramiai susėsti su visomis interesų grupėmis ir susitarti, kurgi mes judame su mokesčiais, kur mes judame su investicine politika“, – teigė G. Surplys.
„Turbūt blogiausia, ką galima padaryti su mokesčiais, tai daryti reformą be reformos. Šią kadenciją valdantieji tiesiog darė mokesčių reformą dėl to, kad reikėjo gauti RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – ELTA) lėšas. (...) Pirmiausia yra reikalinga išsami diskusija“, – pridūrė jis.
Tarp LVK išvardintų pasiūlymų mokesčių politikai minimas PVM lengvatos taikymas viešajam maitinimui, pelno mokesčio lengvatos didelėms įmonėms bei alkoholio ir tabakų akcizų politikos ir individualios veiklos mokesčio peržiūra, argumentuojant, jog apmokestinama per daug ir neproporcingai.
Verslus vienijanti organizacija pateikė ir kitų, ne mokestinių idėjų. Pavyzdžiui, minimas gynybos finansavimo didinimas iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), bendros pensijų informacinės sistemos kūrimas ar sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas, pirmiausia skiriant dėmesį ligų prevencijai ir psichinei sveikatai.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.
V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų bylose
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...