Latvijoje ir Estijoje lapkričio 18–24 dienomis vidutinė kaina buvo panaši, kaip ir Lietuvoje ir siekė 90,5 euro už MWh, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Nors ir Lietuvoje, ir regione buvo itin didelė vėjo jėgainių generacija, tačiau elektros kainos reikšmingai nekrito. Taip nutiko dėl reikšmingai sumažėjusių elektros importo srautų iš Suomijos į Baltijos šalis“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Anot jos, praėjusią savaitę neveikė „Olkiluoto 3“ ir „Loviisa 2“ branduoliniai reaktoriai Suomijoje, taip pat buvo atliekamas tarpsisteminės Estijos-Suomijos jungties „EstLink 1“ kasmetinis remontas.

A. Krasauskienės teigimu, visi elektrinių ir jungčių remonto darbai buvo baigti praėjusį savaitgalį.

Nors ir Lietuvoje, ir regione buvo itin didelė vėjo jėgainių generacija, tačiau elektros kainos reikšmingai nekrito.

Anot „Litgrid“, vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę užtikrino net pusę šalies suvartojimo, fiksuotas didžiausias pastarųjų metų vietos elektrinių sugeneruotas kiekis.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 261 gigavatvalandės (GWh), vietos elektrinės užtikrino 76 proc. suvartojimo. Per savaitę buvo pagaminta 200 GWh elektros – 42 proc. daugiau nei prieš savaitę (140 GWh).

Daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės – jų gamyba augo 87 proc. iki 133 GWh, hidroelektrinių – 21 proc. iki 19 GWh, o šiluminių elektrinių gamyba mažėjo penktadaliu iki 31 GWh. Kitos elektrinės pagamino 17 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 67 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, šiluminės jėgainės generavo 15 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.

32 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 21 proc. mažiau nei prieš savaitę, arba 120 GWh. 72 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 11 proc. – iš Latvijos, o likę 17 proc. – Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dukart iki 27 GWh. 84 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 5 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o 12 proc. – į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 78 proc. Lenkijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 3 proc. Švedijos kryptimi ir 74 proc. Lietuvos.