Dizaino galia – komunikacija su pirkėju

Daugelis žmonių teigia, kad pakuotės jiems nesvarbios, o produktų reklama jų neveikia, tačiau tyrimai rodo, kad maisto produktų flirtas su pirkėju pasideda būtent nuo pakuotės.

„Prekybos centro lentynose produktai tiesiogiai nekomunikuoja savo kokybe, tačiau jie nėra ir anonimiški – su mumis komunikuoja, dėmesį traukia ir istoriją pasakoja pakuotės. Jos pagauna mūsų žvilgsnį, verčia skaityti sudėtį, domėtis arba dėti produktą tiesiai į pirkinių krepšį. Patinka mums tai ne, bet tokia yra realybė“, – sako Lietuvos grafinio dizaino asociacijos (LGDA) valdybos narys, dizaineris Edvardas Kavarskas.

Jo teigimu, turguje ar boutique tipo maisto parduotuvėje mes jaučiamės visai kitaip nei prekybos centre, nes čia daug didesnis vaidmuo tenka pardavėjui.

„Mažos maisto parduotuvėlės parduoda ne tik prekes, bet ir patirtį. Jos turi labai svarbią grandį, kuri atlieka produkto diversifikavimo ir kontakto su pirkėju funkciją – tai produkto ambasadorius, už prekystalio stovintis ir su mumis bendraujantis žmogus. Būtent jis perima pakuotės funkciją, pristato konkrečius produktus, pasakoja apie juos. Prekybos tinkle šią funkciją atlieka pakuotė, kurios užduotis – papasakoti vienokią ar kitokią produkto istoriją“, – aiškina dizaineris.

Pasak jo, Lietuvos rinkoje yra sėkmingų pavyzdžių, kurie įrodė, kiek daug iš tiesų gali pakuotė.

„Tai ir „Biržų duona“, ir „Vilkyškių pieninė“,  ir kai kurios kitos įmonės. „Vilkyškių pieninės“ įėjimas į stagnavusią pieno produktų rinką su Lietuvai nebūdingu, kitokiu produktų įvaizdžiu buvo tikrai sėkmingas. Džiugina ir tai, kad ir dabar jie nesustoja, nuosekliai investuoja į šią sritį, stebi tendencijas ir nuolat atsinaujina. Gaila, bet to negalėčiau pasakyti apie kai kuriuos kitus Lietuvos pieno gamintojus“, – sako dizaineris.

Nesuskaičiuoja grąžos

Tris ketvirtadalius Lietuvos pakuočių rinkos sudaro maisto gaminiai ir gėrimai - tokias tendencijas diktuoja šalies pramonės struktūra.

„Puikiai žinome – ką gaminame, tą ir pakuojame. Neturime telefonų ar buitinės technikos gamintojų, todėl be maisto ir gėrimų, likęs ketvirtadalis pakuočių rinkoje atitenka kosmetikai, žvakėms, kvepalams, įvairioms smulkmenoms, taip pat - buitinei chemijai“,  – situaciją aiškina E.Kavarskas.

Lietuvos pakuočių dizaineriai gerai žinomi ne tik Europos, bet ir kur kas platesnėse rinkose, o jų darbai patenka ir į įtakingiausius leidinius bei interneto portalus, tačiau ne visi gamintojai suvokia pakuočių dizaino galią ir vadovaujasi trumparegiškomis strategijomis.

„Jei kalbėtume apie tendencijas iš gamintojų pusės, apmaudu, bet dalis jų, deja, nesiorientuoja ir neįvertina, kokią realią grąžą gali atnešti santykinai nedidelės investicijos į naują produktų vizualinį identitetą. Į technologines linijas bei gamybos procesus investuojami šimtai tūkstančių eurų, tuo tarpu tiesiogiai pardavimus veikianti pakuotės grandis reikalauja gal tik kokių 3 proc. investicijų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje naujos produktų linijos dizaino darbai kainuoja 4-10 tūkst. eurų“, – sako dizaineris.

Anot dizainerio, ilgalaikėje perspektyvoje laimi tie, kurie strategijose aiškiai įvertina produkto vizualinio identiteto svarbą ir kurie yra pasirengę investuoti į jos atnaujinimą bei plėtrą.

„Laimi tie, kurie orientuojasi į pasaulines tendencijas, stebi dizaino rinką ir investavę į vizualius sprendimus jau planuoja, kaip juos keis ir atnaujins. Tai atveria kelią ne tik į Lietuvos pirkėjų širdis, bet ir padeda išeiti į užsienio rinkas. Tą parodė ir pernai įvykę pirmieji Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai (NAPA). Kai rinka tokia dinamiška, mintis, kad galima sukurti vieną universalią produkto pakuotę visiems laikams – niekuo nepagrįsta ir netgi žalinga“, – teigia E.Kavarskas.