- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau įvežama iš kitų šalių, rašo „Lietuvos rytas“.
Renkasi prekę lietuvišką
Dar prieš dvejus metus prekybos tinklo „Maxima“ atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (29 proc.) gyventojų visuomet perka tik Lietuvos gamintojų produktus. Daugiau nei pusė (55 proc.) – dažnai, o 14 proc. – kartais.
Atlikto tyrimo metu paklausti, kas skatina rinktis lietuviškas prekes, lygiai pusė dalyvių tvirtino besistengiantys palaikyti vietos gamintojus ir šalies ekonomiką. Beveik tiek pat – 49 proc. – atsakė, kad vietos produktai yra šviežesni.
Daugiau nei trečdalis (37 proc.) žmonių Lietuvoje pagamintą produkciją laikė natūralesne. Maždaug kas ketvirtas apklaustasis sako, kad Lietuvos gamintojų produktai yra geresnio skonio (26 proc.) ir geresnės kokybės (23 proc.).
Kas penktas pirkėjas minėjo, kad perkant vietos produkciją daromas mažesnis poveikis aplinkai dėl trumpesnio transportavimo, taip pat kad lietuviški gaminiai yra sveikesni.
Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų buvo pasirengę mokėti daugiau už lietuviškas prekes.
Daugiau nei trečdalis (37 proc.) žmonių Lietuvoje pagamintą produkciją laikė natūralesne. Maždaug kas ketvirtas apklaustasis sako, kad Lietuvos gamintojų produktai yra geresnio skonio (26 proc.) ir geresnės kokybės (23 proc.).
Vertina produktų kokybę
Šįmet įmonės „Havas Group“ užsakytas tyrimas irgi atskleidė, kad vienas svarbiausių kriterijų renkantis maisto gaminius yra lietuviška jų kilmė, kaip ir skonio savybės, aukšta kokybė bei geras pastarosios ir kainos santykis.
Šiųmetės apklausos rezultatai parodė, kad pirkėjai apie kokybę sprendžia ne tik iš produkto sudėties, bet ir jo kilmės vietos: būtent lietuviškos kilmės produkciją vartotojai dažniausiai sieja su kokybe.
Taip pat pastebėta, kad gyventojai linkę pirmenybę teikti nepriklausomiems ir lietuviškiems prekių ženklams.
Paprašius spontaniškai paminėti kiekvienos kategorijos prekių ženklus, kurie jiems siejasi su kokybe, daugiausia buvo įvardinti „Dvaro“, „Vilniaus duonos“ ir „Biovelos“ pavadinimai.
„Lietuviški prekių ženklai jau daugybę metų yra rinkoje. Jie turi ir nuolatinį jų produkcijos pirkėją, kurio lojalumą pelnyti užtrunka ne vienus metus. Prekių ženklų populiarumas tiesiogiai susijęs su gyventojų požiūriu į jų kokybę. Jei produktas laikomas kokybišku, tuomet yra daugiau šansų, kad jis, nepriklausomai nuo kategorijos, atsidurs pirkinių krepšelyje“, – aiškino tyrimą užsakiusios „Havas Group“ strategijų vadovas Tomas Markūnas.
Importas auga, lyderiauja - Lenkija
Nepaisant tokio pirkėjų nusiteikimo, daugelio svarbiausių maisto produktų iš užsienio įvežama vis gausiau.
Pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, per sausio-rugpjūčio mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sūrių importas išaugo 3,6 proc. – iki 16 tūkst. tonų. Taip pat įvežta daugiau geriamojo pieno – augimas siekė 1,6 proc.
Kaip paskelbė Valstybės duomenų agentūra, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo importuota 143,1 mln. vienetų kiaušinių – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, kiaušinių importo vertė – 17,9 mln. eurų ir ji 6,5 proc. mažesnė nei prieš metus.
Lietuviški prekių ženklai jau daugybę metų yra rinkoje. Jie turi ir nuolatinį jų produkcijos pirkėją, kurio lojalumą pelnyti užtrunka ne vienus metus.
Užtat per pirmuosius penkis šių metų mėnesius kiaulių importas į šalį sumažėjo 22,74 proc. ir sudarė 50,434 tūkst. vienetų. Tačiau vidutinė importo kaina siekė 121 eurą už kiaulę ir buvo didesnė nei prieš metus (114 eurų).
Lenkija – viena pagrindinių importuojančių šalių, maždaug pusė viso sūrio atvežta iš šios šalies.
Geriamojo pieno rinkoje taip pat importo lyderė yra Lenkija. Vien šiemet per sausio-rugpjūčio mėnesius iš jos importuota daugiau kaip 30 tūkst. tonų (tai sudaro 98 proc. viso šios kategorijos importo).
Daugiausia paukštienos per pirmąjį pusmetį taip pat buvo atgabenta iš Lenkijos – 16,958 tūkst. tonų, arba 2,6 proc. daugiau nei 2023 metų antrąjį pusmetį, iš Ukrainos (1,3 tūkst. tonų, arba 18,79 proc. mažiau) bei Nyderlandų (1,23 tonų, arba 32,1 proc, daugiau).
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, paukštienos importas iš Lenkijos padidėjo 1,8 proc., iš Nyderlandų – 4,3 karto.
Stengiasi ir prekybos tinklai
Prekybos tinklai dažniausiai irgi stengiasi pabrėžti lietuvišką maisto kilmę.
Pavyzdžiui, „Norfa“ jau seniai garsėja kokybiškais mėsos ir pieno produktais. Taip yra dėl to, kad šį tinklą valdanti „Norfos mažmena“ pati juos gamina – turi įsigijusi mėsinę Šilalės rajone bei pieninę Alytuje.
Tuo metu, pavyzdžiui, „Rimi“ pati gamyba neužsiima, tačiau dar pernai paskelbė palaikanti vietos gamintojus, todėl beveik 100 proc. mėsos ir duonos gaminių bei 90 proc. pieno produktų buvo lietuviški. Per metus padėtis iš esmės nepasikeitė.
„Apie 90 proc. pieno, mėsos, duonos gaminių yra būtent lietuviški. Netgi mūsų naujo vardo žemoms kainoms „Rimi Smart“ 7 iš 9 pieno produktų yra pagaminti Lietuvoje. Pirkėjams patinka žinomi ir mėgstami prekės ženklai, bet pastebime, kad tendencijos, kurios būdingos Europai, jau atsirado ir Lietuvoje – vis daugiau pirkėjų į pirkinių krepšelį įsideda privačios etiketės produktų“, – sakė „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: ieškosime priemonių skatinti sveiko maisto vartojimą
Vyriausybei programoje žadėjus įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, o finansų ministrui kartojant, kad nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms, premjeras Gintautas Paluckas tikina...
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...