Mažosios vaistinės užleidžia vietą vaistinių tinklams

Mažosios vaistinės prieš vaistinių tinklus neatsilaiko ir užleidžia jiems vis didesnę rinkos dalį. Mažieji rinkos žaidėjai įsitikinę, kad sugriovus besikuriantį monopolį vaistų kainos sumažėtų.

Įžvelgia monopolį

Šiais metais stambiųjų tinklinių vaistinių apyvarta siekia apie 90 proc. visų šalies vaistinių apyvartos, o pernai joms priklausė apie 80 proc., kaip sakė vaistinių asociacijos „Provifarma“ pirmininkas Žilvinas Macijauskas. Pašnekovo manymu, tinklinės vaistinės auga gana sparčiai, todėl esą tik laiko klausimas, kada mažosios nepriklausomos vaistinės išnyks.

„Farmacija yra vienas labiausiai monopolizuojamų sektorių. Mažųjų vaistinių jau beveik nėra, nes jas užgožia, jos lieka šešėlyje ir nuvysta. Tačiau ateis laikas, kai valstybė šią problema pajus“, – teigė Provincijos vaistinių asociacijos pirmininkas Saulius Jasiulevičius.

Ž.Macijauskas taip pat mano, jog šalies įstatymai sukurti taip, kad rinkoje gyvuotų tik tinklinės vaistinės. O užimdamos svarią rinkos dalį jos, pašnekovo teigimu, gamintojams diktuoja savas sąlygas: „Gamintojai pavienėms vaistinėms, priklausomai nuo vaistų kainos, taiko nuolaidą iki 5 proc., o didiesiems vaistinių tinklams – apie 50 proc. Pastarieji į savo vaistines net neįsileidžia gamintojų prekių, jei nuolaida mažesnė.“

Neturėdami galimybių prekes parduoti perpus pigiau, gamintojai esą kainą kelia dvigubai ir reikalaujamą nuolaidą skiria tik taip. Todėl mažosios vaistinės priverstos ne tik prekes įsigyti dvigubai brangiau, tačiau ir uždėti antkainį, kad pačios išgyventų.

Reguliavimas kerta mažiesiems

Siekdama skatinti konkurenciją farmacijos sektoriuje ir užtikrinti mažesnes vaistų kainas, Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2010 m. ėmėsi reguliuoti vaistų kainas – nustatė antkainių ribas. Tačiau tokie veiksmai smulkiųjų vaistinių gyvenimo esą nepasaldino.

Laisvosios rinkos instituto specialiosios ekspertės Rūtos Vainienės manymu, nelygias konkurencines sąlygas remia ne rinkos dalyvių dydis ir skaičius, o skirtingai mažųjų ir didžiųjų vaistinių pečius užgulanti kainų reguliavimo našta. Anot jos, ekspertai iškart prognozavo, kad kainų reguliavimas skaudžiausiai atsilieps mažosioms vaistinėms. Nors šios esą manė priešingai – kad taip bus pažaboti didieji rinkos žaidėjai.

„Antkainis yra tik procentas nuo kainos, o įmonės juk gyvena ne iš procentų, o litų, patenkančių į sąskaitą. Natūralu, kad mažai vaistinei antkainis atneša gerokai mažiau pajamų nei didžiajai, kuri turi daugiau prekybos taškų ir todėl gali nesunkiai padengti fiksuotas sąnaudas, pavyzdžiui, patalpų nuomos mokestį. Mažosioms vaistinėms antkainio neužtenka, kad padengtų fiksuotas sąnaudas“, – sakė R.Vainienė.

Anot jos, bet koks antkainių reguliavimas naudos neatneša. Esą bet kuriuo atveju nukenčia arba mažosios vaistinės, arba paprastas vartotojas.

Nori vienodų kainų

S.Jasiulevičius įsitikinęs, kad su didžiausia sektoriaus blogybe – nelygiomis rinkos žaidimo sąlygomis mažosioms ir tinklinėms vaistinėms – reikėtų kovoti vaistų kainomis. Jo manymu, kainos turėtų būti vienodos, nepriklausomai nuo vaistinių tinklo dydžio. Pašnekovas atkreipė dėmesį į jau taikomą analogišką principą tabakui, kurio kaina nesiskiria nė centu nei degalinėje, nei restorane ar bet kur kitur.

„Jeigu valstybė pasakė, kad citramonas turi kainuoti 1,97 lito, ši kaina turėtų būti vienoda ir mažoje, ir tinklinėje vaistinėje. Kainos turėtų būti nekintančios ir nepriklausyti nuo to, kiek sunkvežimių vaistinė užpirko vaistų ir kokią nuolaidą iš gamintojų gavo. Mes kompensuojamiesiems vaistams nustatome 3 litų antkainį, o didžiosioms vaistinėms uždėti antkainio nė nereikia“, – sakė S.Jasiulevičius.

Pašnekovo manymu, pardavinėdamos vaistus už tokią pačią kainą kaip ir mažosios, stambiosios vaistinės dėl nuolaidų susižertų didesnį pelną. Tačiau jos esą už pelną sumokėtų ir didesnius mokesčius.

Tačiau R.Vainienė buvo įsitikinusi, kad vaistų kainų sulyginimas mažosiose ir tinklinėse vaistinėse taip pat atsigręžtų prieš smulkiausius rinkos žaidėjus. Be to, tai skaudžiai atsilieptų paprastiems vartotojams, nes didžiosiose vaistinėse esą kainos šokteltų.

Pakenktų patys sau

„Mažieji farmacininkai siekia, kad didieji pardavinėtų tokiomis pačiomis kainomis kaip ir mažieji – vadinasi, pardavinėtų aukštesnėmis kainomis nei dabar ir netaikytų nuolaidų. Manau, didžiosios vaistinės tokiomis sąlygomis būtų tik patenkintos“, – sakė R.Vainienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad taip didieji rinkos žaidėjai gautų dar daugiau pajamų, tačiau nebūtinai pelno. Esą gavę daugiau pajamų jie galėtų darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus, plėsti veiklą, didinti kitas sąnaudas arba pelną išmokėti kaip dividendus.

„Didieji rinkos žaidėjai dabar gali parduoti pigiau ir dirbti pelningai, o kas nutiks, jei mes jiems leisime padidinti kainas? Tuomet vaistinės stengsis konkuruoti nebe kainomis, o savo tinklu, kurį didžiosios jau turi, arba geresniu aptarnavimu – tai didžiosios galės padaryti“, – situaciją aiškino R.Vainienė.

Vis dėlto Ž.Macijauskas mano, kad antkainių nenorima didinti ne dėl išaugsiančių kainų, o dėl politikų susitarimo su tinklais: „Viskas daroma tam, kad tinklams būtų sudarytos išskirtinės sąlygos.“

Siūlo naikinti tinklus

Ž.Macijausko teigimu, kainų suvienodinimas smulkiosioms vaistinėms yra tik gelbėjimo ratas. Esą norint visiškai sutvarkyti sistemą reikėtų uždrausti vaistinių tinklus. Tačiau politikai, jo teigimu, iš tinklų gauna „paramą“, todėl pakelti rankos prieš juos nenori.

„Daugumoje šalių vaistinių tinklai yra draudžiami – steigiama tik po vieną atskirą vaistinę. Kai nesusidaro tinklai, vaistinės negali gamintojams kelti sąlygų ir reikalauti 50 proc. nuolaidų. Tuomet kainos yra automatiškai mažesnės“, – sakė pašnekovas.

S.Jasiulevičius apgailestavo, kad dar 2006 m. iniciatyvos riboti vaistinių tinklus pritrūko. Anot jo, ribojant tinklus, rinkos dalyviai būtų ramūs, kad iš jų niekas neatims priklausančio rinkos dalies. Dabar esą garantijų nėra, nes farmacijos rinkoje visi bando vieni kitiems perkąsti gerklę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kodėl

Kodėl portretas
Kodėl Baltarusijoje vaistai 3-10 kartų pigesni?

A

A portretas
Monopolis jėga!

Kodėl

Kodėl portretas
Lietuvoje diskriminuojami ligoniai pagal gyvenamą vietą?Jai gyveni kaime ar mažame miestelyje,ar miesto rajone kuriame arti nėra vaistinės kuri parduoda papigintai valstybės kompensuojamus vaistus,turi važinėti ir ieškoti,o tokie žmonės nėra ir geros sveikatos ir jiems tie vaistai pabrangsta,kartais ir smarkiai,nors visą gyvenimą mokėjo mokesčius valstybei nepriklausomai nuo gyvenamos vietos visi vienodai.O tokioje pačioje Europos sąjungos valstybėje kaip Lenkijoje,kur gyvena mano teta ir dėdė ir perka kompensuojamus vaistus ir moka už juos mažiau negu Lietuvoje,bet VIENODAI tiek Suvalkuose ar sostinėje Varšuvoje.Pas mus tuo klausymu kažkokia "bala",matyt teisngai straipsnyje rašoma,kad iš to suinteresuoti sluoksniai valdžioje turi nemažos naudos.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių