Ministerija priekaištauja Kelių direkcijai dėl remontuojamų kelių sąrašo sudarymo

Kelių direkcijos vadovo kaltinimų dėl neteisėtų nurodymų davimo sulaukusi Susisiekimo ministerija kritikuoja direkcijos metodiką sudarant remontuotinų kelių ir asfaltuotinų žvyrkelių sąrašą.

Ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tampa ne darbinis, o politinis. Jis kaltina Kelių direkcijos vadovą Vitalijų Andrejevą meluojant ir žeminant Susisiekimo ministerijos reputaciją.

„Paminėsiu, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir pavaldžios įmonės turėtų būti darbinis, o ne politinis, kaip atrodo iki šiol“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.

„Naudodamasis proga pasakysiu, kad Kelių direkcijos vadovas pamelavo ir pateikė informaciją, kuri gali turėti nelabai gerą įtaką ministerijos įvaizdžiui. Būtent, beveik pacituosiu iš atminties – ministerija teikė prašymą, kad būtų užšaldyta 142 mln. eurų lėšų“, – teigė jis.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, ministerija, dalindama lėšas iš 150 mln. eurų paketo, skirto paskatinti kelių verslą pandemijos kontekste, itin dosni buvo Trakų ir Vilniaus rajonams – jiems skirta apie 16 mln. eurų.

Anot direkcijos, lėšos buvo skirtos apeinant taisykles, nes šiems keliams net nebuvo pateikta paraiška, jie nebuvo prioritetų sąraše. Tačiau J. Narkevičius kėlė klausimą, kodėl Kelių direkcija neprašė finansavimo keliams Vilniaus regione.

„Kodėl Kelių direkcija, kai pateiktos yra pateiktos paraiškos, kažkaip iš to paprasto remonto aš nepastebėjau beveik nė vieno kelio Vilniaus regione. Įdomus dalykas. Politikavimas, ar tiesiog sutapimas? Bet manau, kad jūs išanalizuosite“, – kreipdamasis į konferencijoje susirinkusius žurnalistus sakė J. Narkevičius.

Jis pabrėžė, kad Trakų rajonas yra lankytina vieta, todėl lėšos infrastruktūros gerinimui šiame mieste turi būti skiriamos.

„Šitas miestas (...) yra lankytinas. Tikriausiai ne vienas iš jūsų kiekvieną sezoną lankotės Trakuose, ne tik pavalgyti kibinų, bet ir paplaukioti valtelėmis. Ir važiuojate ne tik per centrinę gatvę, kur gyvena vietiniai gyventojai ir kvėpuoja tuo, ką jūs pravažiuodami paliekate, bet yra ir aplinkinė gatvė. Nematyti prioritetų padaryti 200 metrų šaligatvio, dviračių tako, kuriuo naudotųsi ne ministras, matomai, yra neleistina“, – teigė J. Narkevičius.

„Taip, kaip ir kiekvienas iš mūsų, esu tam tikros savivaldybės, tam tikro miesto gyventojas. Kiti gyventojai neturi nukentėti dėl to, kad kažkoks pareigūnas ten gyvena“, – pabrėžė ministras.

Tuo metu susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas sakė, kad Kelių direkcijos nuomonė nėra absoliuti – ministerija taip pat įsiklauso į savivaldybių prašymus. Tuo metu direkcija esą lėšas skirsto ne pagal pačius aukščiausius standartus.

„Negalvoju, kad jų nuomonė yra absoliuti. Savivaldybių nuomonė mums lygiai taip pat yra svarbi. (...) Aš, analizuodamas Kelių direkcijos prioritetus, nemačiau ekonominio naudingumo principo. Ten yra daug trūkumų, kuriuos mes darbo tvarka taisome ir aš negalėčiau pasakyti, kad Kelių direkcija pagal pasaulinius standartus labai gerai nustato prioritetų sąrašą“, – sakė viceministras.

Kelių direkcija praėjusį mėnesį skelbė, kad skirstydamas lėšas susisiekimo ministras galimai apėjo Vyriausybės nustatytas taisykles.

Kaip sakė Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas, kai kurių projektų Trakų ir Šalčininkų rajonuose, kuriems buvo skirtos lėšos, net nebuvo Kelių direkcijos paraiškoje, be to, jie neatitiko paties ministro nustatytų kriterijų.

Pagal juos 150 mln. eurų papildomų pinigų keliams paketas, Vyriausybės numatytas šalies ekonomikai po krizės atgaivinti, turi būti skirstomas projektams, turintiems jau parengtus techninius projektus, jų rangos sutartys turi būti pasirašytos iki liepos 1-osios, o darbai atlikti iki lapkričio pabaigos.

Anksčiau ministerijos atstovai teigė, kad pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.

Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.

Finansavimo prašymus vertino susisiekimo ministro įsakymu sudaryta komisija – joje buvo trys ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas Alminas Mačiulis ir savivaldybių asociacijos atstovas Giedrius Lingis



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių