- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo biudžetas kitąmet augs beveik puse milijardo – 496 mln. eurų arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Anot jo, daugiausia papildomai skiriamų lėšų biudžeto projekte numatyta skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.
„Augantis švietimo biudžetas rodo valstybės prioritetus. Dėmesys fokusuojamas į geresnių darbo sąlygų mokytojams, dėstytojams, mokslininkams kūrimą. Atnaujintiems sutarimams su profesinėms sąjungoms vykdyti yra skiriamas beprecedentis finansavimas iš valstybės biudžeto“, – sako ministras G. Jakštas.
Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys virš 4 mlrd. eurų.
Šįmet rudenį atnaujintoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokestį.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc. Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.
„Nuosekliai didinamas pedagogų darbo užmokestis – bendras pedagogų atlyginimų augimas per šios Vyriausybės kadenciją siekia 73 proc. nuo 2020 m. iki 2024 m. Visgi geresnės darbo sąlygos nėra tik atlyginimas. Pedagogų bendruomenė vardija ir kitus iššūkius – etatinio apmokėjimo modelio, didelių klasių, įtraukiojo ugdymo, lankomumo užtikrinimo. Girdime ir ieškome sprendimų“, – sakė ministras.
Nuosekliai didinamas pedagogų darbo užmokestis – bendras pedagogų atlyginimų augimas per šios Vyriausybės kadenciją siekia 73 proc. nuo 2020 m. iki 2024 m.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu siekiama ir daugiau aiškumo bei skaidrumo sudarant mokytojų etatus. Darbo grupė, kurioje dirba ir mokytojų profesinių sąjungų atstovai, analizuoja esamą mokytojų etatų sandarą ir pateiks pasiūlymus dėl bendrojo ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.
Sutarti ir pirmieji žingsniai dėl klasių mažinimo, sako ministras G. Jakštas. Nuo ateinančių mokslo metų bus mažinamas valstybės finansavimas savivaldybėms, formuojančioms per dideles klases. Rengiamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimas, pagal kurį, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atvejų - savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, racionaliau paskirstant mokinių srautus tarp mokyklų.
Taip pat būtų įtvirtina nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant finansavimą būtų prilyginamas dviem mokiniams.
Šalia 2024 m. švietimo prioriteto kurti palankias darbo sąlygas mokytojams numatyti dar du - stiprinti pagalbos mokiniui sistemą ir diegti šiuolaikišką ugdymo turinį. Tai atsispinti ir kitų metų biudžeto projekte.
Nors švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija, valstybė tam taip pat didina finansavimą. 2023 m. švietimo pagalbai organizuoti savivaldybėms buvo skirta beveik 136 mln. eurų. 2024 m. numatyta daugiau nei 163 mln. eurų. Lyginant su 2019 m. – tai 102 mln. daugiau, kai švietimo pagalbai buvo skirta 61 mln. eurų.
Planuojama įsteigi per 200 naujų švietimo pagalbos specialistų pareigybių švietimo įstaigose ir regioniniuose specialiojo ugdymo centruose, sukurti ir išbandyti mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo jose organizavimo modelius.
2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, numatyta skirti beveik 29 mln. Eur. Tai dvigubai daugiau negu pernai ir ankstesniais metais, kai mokyklos dirbo pagal senas ugdymo programas.
Egzaminų organizavimui ir vertinimui taip pat didinamos lėšos – 2024 m. biudžete papildomai skirta 1,6 mln. eurų – jos skiriamos mokytojams atlyginti už darbą.
Skaičiuojama, kad švietimo išlaidų procentas nuo bendrojo vidaus produkto 2024 m. sudarys 5,3 proc. (2022 m. išlaidų procentas nuo BVP sudarė 4,5 proc., 2023 m. – 4,9 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...