Jo teigimu, bet kuriame parlamente, ypač rinkimų periodais, „vyksta įdomūs dalykai“, tačiau jie įdomūs tik patiems šalies gyventojams.

„Kai buvau paklaustas, ar (Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys. - ELTA) Jakeliūnas padeda pritraukti investicijas, pasakiau, kad nepadeda, nes jis iš tiesų ir nedirba su investuotojais. Tačiau ar jis kenkia investuotojų atsivedimui? Ne, nekenkia. Mes matome (diskusijas dėl investuotojų patikimumo. - ELTA) viduje, ir mums patiems tai yra įdomu, kol tai nekeičia, sakykime, kažkokių konkrečių šalies įstatymų, kurie paveiktų investuotojus. Tai veikia klimatą tų investuotojų, kurie jau dabar veikia Lietuvoje, nes jie skaito vidines žinias ir naujienas, bet labai mažai tų žinučių išeina į išorę, o jeigu išeina, tai jos būna vienetinės, kurių tikrai nepastebi.

Galbūt tai turi įtakos fintech srityje dirbančioms įmonėms. Tai gali turėti, nes jos domisi šia niša. Bet kalbant apie gamybos, kitų sričių investicijas, tas tikrai neturi įtakos, nes vertinama bendrai viskas: pirmiausia, kiek yra žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio dydis, mokestinė aplinka, galimybė įsikurti greitai. O kiekviename parlamente vyksta įdomūs dalykai. Politika turbūt tuo ir yra įdomi, kad daug kas nuo jos yra pavargęs, bet vis tiek domisi, ne ji yra sunkiai nuspėjama. Ir šiandien eidami į prezidento rinkimų finišo tiesiąją matome, kad kiekvieną dieną - po naujieną“, - Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo V. Sinkevičius.

Pasak jo, investuotojams svarbiausia, ar valstybė turi nuolatinį tikslą gerinti investicinę aplinką.

„Ir aš galiu pasakyti, kad Lietuva tą kryptį turi, ir ją išlaikė bent tris Vyriausybes iš eilės, dėl to tie rezultatai vis gerėjantys“, - sakė V. Sinkevičius.

Ministro teigimu, bendra tendencija, kalbant apie užsienio investicijas, yra labai gera - pernai pritrauktos rekordinės investicijos.

„Pavyko pritraukti labai didelius vardus, kaip „Moody's“. Manau, kad šis metai bus ne ką prastesni. Projektų skaičiumi kasmet augame labai stipriai. Galbūt neateina tokie dideli projektai, kuriantys po tūkstantį darbo vietų, kaip buvo „Hella“ ar „Continental“ gamyklos, bet turime mažesnius aukštos pridėtinės vertės projektus, ateinančius į visą Lietuvą. Ši pozityvi tendencija išlieka ir toliau“, - teigė V. Sinkevičius.

Pasak jo, investuotojų nuomonė apie Lietuvos investicinę aplinką tik gerėja, šie įvertinimai matomi ir pasauliniuose reitinguose.

ELTA primena, kad Europos Centrinis Bankas Lietuvos banko teikimu 2018 m. gruodį išdavė Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut” specializuoto banko licenciją. „Revolut” Lietuvoje planuoja teikti indėlių ir paskolų paslaugas.

Seimas antradienį priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybės komisiją, kuri dar kartą įvertintų Jungtinės Karalystės startuolio „Revolut“ atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

Kreipimosi iniciatorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas kelia klausimus dėl to, kad, jo teigimu, licencijos išdavimo metu „Revolut“ neturėjo beveik jokios valdymo sistemos, kuri užtikrintų įmonės veiklą. BFK nutarimo projekte pažymi, kad dėl savo tėvo einamų pareigų ir ypač artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek Nikolajus Storonskis, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“, kaip įmonė, gali būti politiškai pažeidžiami, ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.