Vargu ar galima pavydėti dėmesio, kurio šiuo metu sulaukia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir ypač jos vadovas. Šis tikisi, kad teisėsaugos tyrimas ilgai neužtruks ir abejotinos istorijos netrikdys svarbios institucijos darbo.

Pastarųjų mėnesių įvykius VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas veikiausiai norėtų ištrinti ir iš atminties, ir iš biografijos. Teisėsaugininkai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo jo motinos Stefanijos Kaseliauskienės įmonėje "Premjera". O pačiam VMI vadovui tenka aiškintis dėl tėvų namuose aptiktų šaudmenų.

M.Kaseliauskas pripažįsta, kad per penkerius metus, kiek vadovauja VMI, jis buvo patekęs į įvairias situacijas, bet pirmą kartą teko gintis į pagalbą pasitelkus advokatą. Apie metamus kaltinimus jis kalba ramiai ir tik apgailestauja, kad skandalingai pateikiama istorija trukdo dirbti tiesioginį darbą.

VMI viršininkas viliasi, kad ir kilęs visuomenės pasipiktinimas dėl valstybės skolininkų pasirodys esąs gerokai perdėtas.

– Prokurorai pranešė, kad esate įtariamas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Tai įtariamojo statuso jums nepavyko išvengti?

– Oficialiai jokie įtarimai man nepareikšti. Koks dabar mano statusas šioje byloje, net nežinau. Mačiau pranešimą, kad esu kviečiamas atvykti į Klaipėdą, kur turėjau būti apklaustas kaip įtariamasis. Bet tai nebuvo atlikta. Daugiau į apklausą nebuvau kviestas. Generalinė prokuratūra tik perėmė bylą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir tyrimą dėl šaudmenų pavedė atlikti Telšių policijai, o bylą dėl mano motinos įmonės tirs ekonominė policija.

– Ar nesvarstėte galimybės atsistatydinti iš VMI vadovo posto ar laikinai išeiti nemokamų atostogų, kol teisėsaugininkai paskelbs bent jau preliminarų sprendimą?

– Visą šią istoriją vertinu rimtai. Todėl iš karto informavau finansų ministrę, premjero patarėjus ir klausiau, kaip man elgtis? Išgirdau atsakymą, kad man atsistatydinti nėra pagrindo. Visai kita padėtis būtų, jeigu man metami kaltinimai būtų susiję su darbu. Tai, švelniai tariant, nestandartinė situacija – kaip griausmas iš dangaus vidury giedros dienos.

– Šią istoriją jūs viename interviu pavadinote "teisminiu šantažu". Kas jus šantažuoja?

– Šiuo metu vyksta tyrimas. Labai gerai, kad jį jau vykdo kita institucija, o ne FNTT. Kai jis baigsis, manau, į šį užduotą klausimą bus galima ieškoti atsakymo. Tai bus ir teisėsaugos, ir mano paties uždavinys, vadovaujantis galiojančiais įstatymais.

– Pats sau atsakėte į klausimą, kodėl pradėtame tyrime dėl jūsų mamos įmonės staiga atsirado jūsų pavardė?

– Mano darbas sudėtingas, pasitaiko įvairių situacijų, tačiau tokios niekada anksčiau nėra buvę. Ši istorija panaši ir į teisinį šantažą, ir į teisinį absurdą, bet, manau, teisinėmis priemonėmis iš tos padėties bus galima išeiti. O vėliau svarstysiu, kaip elgtis toliau. Tikiuosi, tyrimas ilgai neužtruks.

– Ar tai nesusiję su ketinimais plėsti VMI funkcijas – Vyriausybės nutarimu FNTT privalo teikti informaciją VMI dėl pinigų plovimo, tačiau to nedaro?

– Pamąstymų yra pačių įvairiausių, tačiau kol vyksta tyrimas, nenorėčiau plačiau komentuoti.

– Ar sekate, kaip vykdomas tyrimas, pradėtas jūsų mamos įmonėje?

– Nesidomiu ir neturiu domėtis. Tai mamos reikalai.

– Ar pasikeitė santykiai su mama?

– Ne, nepasikeitė. Ji turi savo gyvenimą, aš – savo. Matomės kartą per pusmetį ar ketvirtį. Bet santykiai su mama nei pagerėjo, nei pablogėjo. Ta situacija, kuri įvyko, yra išbandymas mano mamai. Bet reikia palaukti tyrimo išvadų.

– Prieš kelerius metus jums buvo metamas šešėlis dėl komandos formavimo principų. Ar anksčiau sulaukdavote tokio spaudimo sau asmeniškai?

– Buvo tekę sulaukti įvairios kritikos, bet ji neperžengdavo įprastų normos rėmų. Manau, normalu, kai reiškiama kita nuomonė, pateikiama konstruktyvi kritika. Tačiau anksčiau man niekada neteko susidurti su panašiais faktais ir puolimu.

– O kolegų požiūris nepasikeitė, kai viešumoje buvo narstomos šios istorijos?

– Nepajutau nei politikų, nei darbuotojų neigiamo požiūrio. Maloniai nustebino, kad sulaukiau kai kurių asmenų palaikymo. Tačiau VMI yra labai rimta institucija, vykdanti svarbias funkcijas, todėl negerai, kai tokie nepagrįsti kaltinimai atitraukia nuo tiesioginių darbų.

– Šiemet nemažai priekaištų dėl esą nepakankamo įstatymų naujovių informavimo teko VMI. Ar, jūsų nuomone, ši kritika pagrįsta?

– Kiekvienoje kritikoje dažniausiai būna ir pagrįstų dalykų, iš to vertėtų pasimokyti. Mano nuomone, didžiausia problema – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) teisinis reguliavimas. Pagal jį buvo numatytos kelios atsakingos institucijos: draudimo paslaugą vykdo ir procesui vadovauja Ligonių kasa, o mokestį administruoja VMI ir "Sodra". Kai į viešumą iškilo problemos dėl PSD, kitos institucijos liko nepastebėtos, o daugiausia kritikos teko prisiimti VMI. Tačiau buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. Komisija išnagrinėjo situaciją ir paskelbė išvadas: už mokesčių mokėtojų informavimą pirmiausia atsakinga Ligonių kasa, o VMI ir "Sodros" vaidmuo yra pagalbinis.

VMI tikrai būtų informavusi mokesčių mokėtojus apie prievoles, jeigu būtų buvęs sukurtas draudžiamų asmenų registras. Jis buvo planuojamas kurti dar 2004-aisiais, tačiau pernai šie planai buvo atidėti. Tai reiškia, kad konkretūs nedrausti asmenys nebuvo aiškūs. O pagal naująjį įstatymą VMI numatyta pareiga metams pasibaigus apibendrinti duomenis – ar kiekvienos grupės mokesčių mokėtojai sumokėjo ne mažiau kaip 9 proc. nuo 12 minimalių atlyginimų. VMI tik sukėlė gautus duomenis į informacines sistemas, ir pasimatė, kiek žmonių liko skolingi. O informuoti apie prievolę individualiai visų mokesčių mokėtojų mes neturėjome galimybės. Tačiau net ir prievolės paskelbimas nereiškia, kad kiekvienas asmuo bus perduotas antstoliams. Viešojoje erdvėje pasirodė daug klaidinimų ir nepagrįstų gąsdinimų, kad nesumokėjus skolų bus atsiųsti antstoliai. Nei anksčiau, nei dabar nė vienas PSD nesumokėjęs asmuo nėra perduotas antstoliams.

– Tai kaip bus bendraujama su valstybei dėl PSD ir gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinusiais asmenimis?

– VMI pozicija nesikeičia – bus elgiamasi lanksčiai. Tai pirmi metai, kai galioja toks teisinis reguliavimas. Tokio subendrinimo už 12 mėnesių jokia institucija nedarė ir tokios sistemos nebuvo. Taip pat nebuvo ir griežtų terminų, kada prasideda draustumas ir kada baigiasi, kada žmogus turi susimokėti ir kiek.

Taigi apie asmens skolos perdavimą antstoliams net nekalbama. Mes susisiekiame su žmonėmis, kurie turėtų mokėti, nagrinėjame, kokia yra jų socialinė ir ekonominė padėtis. Tie, kurių padėtis sunki, galės sudaryti sutartis atidėti skolos mokėjimą.

– Ar galima tikėti finansų ministre, kuri sako, kad mažesnės nei 280 litų skolos valstybei apskritai nebus išieškomos?

– Taip. Yra nustatyta sumos riba, žemiau kurios ekonomiškai netikslinga išieškoti skolų. Tokiu atveju skolos išieškojimo sąnaudos yra didesnės už administravimo sąnaudas.

– Ar tai reiškia, kad asmuo, valstybei likęs skoloj mažiau nei 280 litų, negaus laiško iš VMI?

– VMI nėra antstoliai ar skolų išieškojimo kontora. Mūsų tikslas – išsiaiškinti, ar asmuo skolingas, jį informuoti ir aiškinti jo pareigą, nes skola niekur neišnyksta. Tiesa, neišieškomos skolos suma egzistavo ir anksčiau. Ir niekada dėl kelių litų skolos VMI nesikreipdavo į antstolius. O priežastis atleisti asmenį nuo mokestinės nepriemokos gali būti sunki žmogaus finansinė padėtis. Tai individualiai sprendžiami klausimai.

– Ar keisis VMI požiūris į verslo įmones, kurios taip pat prašo kuriam laikui atidėti mokesčių mokėjimą?

– VMI ir šiemet laikosi nuostatos, kad dėl mokesčių nebankrutuos nė viena įmonė. Verslui gauti mokestinę paskolą VMI galima kur kas lengviau nei banke kreditą. Pas mus bene dažniausiai ateina tie mokesčių mokėtojai, kur nesusikalba su bankais. Komerciniams bankams klientas yra tik vienas iš daugelio. VMI taip įmonių netraktuoja – kiekvienos bendrovės bankrotas reiškia, kad valstybė netenka ilgalaikių pajamų. Todėl mes negalime orientuotis vien į trumpo laikotarpio prievoles, nes valstybei svarbu išlaikyti mokesčių mokėtojus, kurie duotų jai pajamų ir ateityje. Taigi valstybės ir bankų požiūris kardinaliai skiriasi.

– Ar jau mažėja įmonių, pageidaujančių mokestinių kreditų?

– Šis skaičius dar nemažėja – kas mėnesį kreipiasi keli tūkstančiai mokesčių mokėtojų.

– Galbūt VMI keliami nauji uždaviniai, šaliai ir verslui patekus į sunkią ekonominę padėtį?

– Pagal pažangiausią praktiką pasaulyje, esant krizinei situacijai, mokesčių administratoriai turi vykdyti tris funkcijas. Pirmoji – sustabdyti mokesčių mokėtojus nuo pasitraukimo į šešėlį ir operatyviai reaguoti į negatyvius reiškinius. Antroji užduotis – visokeriopa pagalba mokesčių mokėtojams (tai ir mokestiniai kreditai, greitesnis PVM ir kitų mokesčių grąžinimas, kitų tvarkų – avansinių prievolių, pelno mokesčio – pakeitimas), taip pat – nuolatinis bendravimas su verslo organizacijomis. Štai ir vakar su verslininkais diskutavome, kaip socialiai atsakingas verslas gali padėti identifikuoti tuos mokesčių mokėtojus, kurie pasitraukė į šešėlį. Tai galima padaryti nustačius atskiruose sektoriuose tam tikrus veiklos rodiklius, kuriuos lyginant su įmonių duomenimis gali išryškėti pažeidimų.

– Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad jau beveik trečdalis šalies ekonomikos gali būti pasitraukusi į šešėlį. Ar, jūsų nuomone, ši dalis yra tokia didelė?

– VMI didžiausią dėmesį kreipia į vadinamuosius šešėlinius reiškinius. Tyrimai atskleidžia padėtį per trumpą laikotarpį, o moksliškai pagrįstam tyrimui reikia daug laiko ir jis atspindi praėjusio laikotarpio, sakykim, praeitų metų, padėtį. Tokie duomenys gali padėti formuoti mokesčių politiką, bet nelabai padeda valdyti esamą padėtį. Mokesčių administratoriai veikia operatyviomis sąlygomis – mums svarbu kas mėnesį žinoti, kokie pokyčiai vyksta, kad pajamos nemažėtų. Taigi stebime svarbiausius mokesčių mokėtojus ir jeigu kyla nesklandumų, iš karto operatyviai reaguoti. Tokiais atvejais siekiame išaiškinti, ar rodikliai prastėja dėl įstatymų pažeidimų, ar laikinų sunkumų. Taigi tų šešėlinių reiškinių pastaruoju metu pastebime gerokai daugiau.

– Galbūt įsivaizduojate, koks galėtų būti efektyvus receptas, kaip ištraukti įmones ir pajamas iš šešėlio?

– Yra klasikinė formulė, parodanti, kokie veiksniai veikia šešėlį. Pirmiausia tai priklauso nuo mokesčių lygio – kiek mokesčių mokėtojai gali sutaupyti pasitraukdami iš šešėlio. Šešėlį lemia ir mokesčių mokėtojų sąmoningumas, atsakingumas, etika. Trečia priežasčių grupė – ar yra valstybėje užkardų, neleidžiančių verslui pasitraukti į šešėlį. Tai yra įvairios apskaitos priemonės, ataskaitos, informacijos keitimasis ir pan. Pastaroji priežasčių grupė susijusi su atsakomybės neišvengiamumu ir jos dydžiu vengiantiems mokesčius mokėti asmenims. Taigi atsakymas, kaip įmones sulaikyti nuo šešėlio, yra šių elementų kombinacija.

– O mūsų šalies sistemoje yra užtektinai užkardų, sulaikančių verslą nuo noro slėpti mokesčius?

– Pačių mokesčių komentuoti negaliu, nes esu mokesčių administratorius. Mokesčių politika yra Seimo, Vyriausybės prerogatyva. Žinoma, viskas gali būti tobulinama. Be to, labai svarbu nuolat keistis, kad užtvaros ir kitos priemonės atitiktų dabartinius poreikius. Žinia, mokesčių vengimo metodai taip pat tobulinami ir keičiami, net perkeliami iš kitų šalių ir pan.

– VMI, regis, sėkmingai eina paskui įvairias schemas kuriančius aferistus?

– Tačiau per sunkmetį labai svarbu eiti ne paskui, o mėginti prognozuoti padėtį. Nagrinėjant senus faktus, manau, neįmanoma pasiekti efektyvių rezultatų krizės sąlygomis. Šiuo metu svarbu nagrinėti esamas mokesčių mokėtojų problemas. O senus faktus bus galima išnagrinėti vėliau, juolab kad mokesčių išieškojimo senatis – penkeri metai.

– Ir kaip sekasi VMI tą esamą informaciją valdyti?

– Manau, kad visai neblogai. Stengiamės operatyviai dirbti su kitomis institucijomis – FNTT, Muitinės departamentu ir pan. Ieškome būdų, kaip operatyviai keistis informacija, nors pinigų plovimo sritis yra vienas iš neišspręstų klausimų.

– VMI vadovaujate beveik penkerius metus. Kaip vertinate šios institucijos pažangą?

– Mokesčių administravimo sistemoje esu nuo 1997-ųjų. Perėjau visas karjeros pakopas. Kažkada VMI iš tiesų buvo žiauriųjų akcijų vykdytoja, baubas, represinė institucija. Dabar to nebėra. Mes ne vienus metus deklaravome, kad siekiame tapti mokesčių mokėtojų patarėjais. Mūsų veiklos modelis – lanksti ir efektyvi paslaugų organizacija, atliekanti ir dalį kontrolės funkcijų. Tačiau svarbiausias darbas – mokesčių mokėtojų informavimas ir pagalba. Manau, kad mokesčių mokėtojai tai pastebi.

– Ar nemanote, kad šių metų pradžioje kilęs visuomenės nepasitenkinimas dėl nesumokėtų mokesčių pakenkė VMI įvaizdžiui ir mokesčių mokėtojų pasitikėjimui, kuris pastaraisiais metais buvo ypač sustiprėjęs?

– Įvaizdžiui, manau, pakenkė. Tačiau tai vertinčiau kaip kluptelėjimą ilgame kelyje. Kur kas svarbiau, kokia yra VMI ilgalaikė strategija ir kaip ją įgyvendins. O mūsų strategija nesikeičia – VMI turi būti mokesčių mokėtojų patarėja. Neabejoju, kad jeigu PSD būtų buvęs vien VMI atsakomybės klausimas, mes su ta problema būtume susitvarkę kur kas efektyviau. Manau, kad tas kluptelėjimas nesugadins VMI įvaizdžio.

– O kurie metai per jūsų karjerą jums patys reikšmingiausi?

– Vertindamas pastarąjį dešimtmetį, dalyčiau jį perpus. Labai svarbus buvo Lietuvos pasiruošimo narystei ES laikotarpis. VMI taip pat turėjo atitikti tam tikrus kriterijus, turėti kvalifikuotus darbuotojus, informacines sistemas, nes dalis mokesčių ES administruojami bendrais principais. Tai buvo labai svarbus etapas. O Lietuvai tapus ES nare, prasidėjo VMI tobulinimas iš vidaus siekiant ją padaryti efektyvia šiuolaikine institucija. Ar tai pavyko, reiktų vertinti ne man. Bet kiekvieni metai buvo savotiškai reikšmingi – tai ir garsioji vokelių akcija, ir e. deklaravimo sistemos tobulinimas. Pasikeitė ir kontrolės principai – vykdomi nebe planiniai patikrinimai, o įvertinus rizikas veiksmai nukreipiami į tas sritis, kuriose galimi didžiausi pažeidimai.

– O ar tiesa, kad esate griežtas ir reiklus vadovas? Kokiais darbo principais vadovaujatės?

– Koks esu vadovas, vėl ne man vertinti (šypsosi). O aš darbe vertinu teigiamą požiūrį į pokyčius, tobulėjimą, nuolatinį mokymąsi. Siekiu, kad kolektyvas suprastų šiuos orientyrus. Tai, mano galva, svarbu, nes mokesčių administratorius turi veikti lanksčiai ir greitai orientuotis besikeičiančioje aplinkoje. Tiek įstatymų keitimosi, tiek mokesčių mokėtojų elgsenos požiūriu. Šiuo metu verslai veikia be sienų, todėl VMI turi būti atvira pokyčiams.

– Jūs pats nuspėjote tokius savo karjeros pokyčius – kad tapsite institucijos vadovu? To tikslingai siekėte?

– Konkrečiai tokio tikslo neturėjau, bet siekiau keistis ir tobulėti. Kai laikaisi tokių principų, šį tą pavyksta pasiekti (šypsosi).

– O privatusis verslas per tą laiką jūsų neviliojo?

– Buvo įvairių pasiūlymų. Manau, kad kada nors save išbandysiu ir privačiame sektoriuje. Galbūt net užsienyje. O dabar stengiuosi gerai daryti tą darbą, kurį darau.

– Jūsų buvęs pavaduotojas visai neseniai išėjo dirbti į advokatų kontorą. Vadinasi, privatusis verslas sugeba konkuruoti su valstybės tarnyba?

– Darbuotojų išlaikymas yra rimta VMI problema. Kai ekonomika pradės kilti, tai bus dar aktualiau.

– Pernai atlyginimai valstybės tarnyboje krito. O VMI?

– Taip, mažėjo. Iš viso pernai sumažėjo 250 darbuotojų, o atlyginimai sumažėjo apie 25 proc. Mano taip pat. Be to, daliai darbuotojų teko eiti nemokamų atostogų.

– Esate "darboholikas"?

– Save priskirčiau tokiai žmonių grupei.

Paskutinis išeinate iš kontoros?

– Nebūtinai visada pats paskutinis, bet gana dažnai tenka būti tarp tokių. Žinoma, kasdien susiklosto vis kitokia situacija.

– Gal galite plačiau papasakoti apie įvykusius pokyčius asmeniniame gyvenime? Ant rankos – vestuvinis žiedas, o VMI tinklalapyje skelbiamoje biografijoje rašoma, kad jau turite ir sūnų.

– Taip. Turiu žmoną ir sūnų. Laikausi pozicijos neviešinti asmeninio gyvenimo. Esu linkęs viešai komentuoti tik savo darbą.