- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azartiniai lošimai šalyje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, tačiau šalyje nėra didelių problemų dėl neatsakingo lošimo, parodė antrą kartą Lietuvoje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu mokslininkų atliktas tęstinis tyrimas.
2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.
„Higienos instituto duomenimis, 2020 metais priklausomybė nuo azarto buvo diagnozuota 25 pacientams, kai 2017-aisiais tokių buvo 53“, – trečiadienį pristatydamas tyrimą sakė profesorius Gediminas Navaitis.
„Objektyvūs rezultatai sumažina demagogijos lygį, kad Lietuvoje yra daug problemų dėl neatsakingo lošimo“, – pridūrė jis.
Pasak G. Navaičio, tik 0,6 proc. apklaustųjų galėtų būti priskirtini prie turinčių priklausomybę lošėjų – tai daugiausia 30–39 amžiaus nesusituokę aukštesnes pajamas gaunantys vyrai.
Anot tyrėjų, absoliuti dauguma respondentų lošimuose dalyvavo atsakingai: jiems nebūdingas grįžimas atsilošti prarastų pinigų, jie neplanavo lošti, nesiskolino pinigų, lošdami nebandė sumokėti skolų.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, per penkerius metus lošimų tendencijos išliko tokios pat: vyrai lošimams skiria daugiau laiko ir pinigų nei moterys, loterijos bilietus dažniau pirko žemesnio išsilavinimo respondentai, tuo metu turintieji universitetinį išsilavinimą rinkosi kitas lošimų rūšis.
Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, daugėja lošiančiųjų internete.
„Apibendrinant lošimų paslaugų paplitimo duomenimis, pastebėta, kad nuo 2017 iki 2022 metų mažėjo lošiančiųjų skaičius, bet augo jų lošimams išleidžiamos sumos. Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, tuo metu antžeminiuose lošimuose dalyvauja nedaug lošėjų taip pat daugėja lošiančiųjų internete“, – sakė G. Navaitis.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyviausi lošėjai internete yra studentai ir moksleiviai, kurių skaičius nuo 2017 metų išaugo du kartus. Internete beveik keturis kartus dažniau lošė vyrai nei moterys.
Pasak mokslininkų, trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, jog žmonės turi teisę lošti, jei jie to nori, tuo pačiu du trečdaliai respondentų pritarė nuomonei, kad yra per daug galimybių lošti ir lošimai neturėtų būti skatinami.
2022 metų balandžio duomenimis, Lietuvoje yra 10,4 tūkst. gyventojų, savanoriškai apsiriboję galimybę lošti.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos lošimų rinkos bendrosios pajamos išaugo 31,6 proc. iki 136,2 mln. eurų, o bendras šio verslo bendrovių grynasis pelnas siekė 40,1 mln. eurų ir buvo 2 kartus didesnis nei 2020 metais (20 mln. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?1
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės6
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas104
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...