- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja, kad 2024 m. vyksiantys prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai užkirs kelią vykdyti struktūrines reformas, tokiose srityse kaip mokesčiai. Be to, anot jo, šiuo laikotarpiu padaugėjus politinio populizmo, rinkėjams gali būti žadama daug sprendimų, kurie ilguoju periodu neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai.
„Akivaizdu, kad treji rinkimai, kurie vyks 2024 m. užkerta kelią rimtų ir nepopuliarų struktūrinių reformų įgyvendinimui. Ir dar pasakyčiau – populizmas yra ne tik bandymas nesusipykti su rinkėjais, tai yra pataikavimas jiems ir kartais žalingų sprendimų darymas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino N. Mačiulis.
„Ir trumpuoju laikotarpiu sukuri klestėjimą, bet ilguoju padarai žalą valstybei ir patiems gyventojams. Tokių klaidų gali būti ir mokesčių fronte“, – pridūrė jis.
Kaip tokio sprendimo pavyzdį ekonomistas pateikė Estiją, kur antrosios pensijų pakopos kaupime dalyvaujantiems gyventojams buvo leista atsiimti dalį sukauptų lėšų. Pasak jo, tokio sprendimo rezultatas – be ilgalaikės naudos prarastos lėšos.
„Estijos pavyzdys buvo geras – prieš rinkimus išsidalino ketvirtadalį pensijų pinigų, juos išleido, turėjo puikią šventę. Ir dabar šalis 2 metus yra nuosmukyje, nes pinigai išleisti, ekonomikos augimo nėra ir didins mokesčius nuo sausio 1 d. Tai tokių sprendimų tikrai gali prigalvoti – pasiskolinti daug, ar išsidalinti pensininkų pinigus“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad 2024 m. gegužės 12 d. vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, 2024 m. birželio 9 d. – rinkimai į Europos Parlamentą, o 2024 m. spalio 13 d. – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Tuo metu koalicinė taryba yra sutarusi apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Dalis diskusijų turėtų nusikelti ir į kitus metus. Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...