- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarąjį mėnesį matėme tiek dujų, tiek elektros kainų nuokryčius. Ar tai reiškia, kad galime lengviau atsikvėpti? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su „Swedbank“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
– Kokie būtų jūsų pastebėjimai kalbant apie rinką ir kokios to priežastys – kodėl kainos taip svyruoja?
Šiandien dujų kaina yra labai žema – apie 20 Eur/MWh. Bet čia – mažas džiaugsmo langas, nes kai prasidės šildymo sezonas, dujų bus sunaudojama daugiau.
– Yra dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji yra tai, kad dujų saugyklos yra pilnai užpildytos ir dar nėra prasidėjęs šildymo sezonas, tai reiškia, kad dujos nėra naudojamos šilumos elektros gamybai ir naujų, atvykstančių į Europą dujų, nėra kur padėti. Dėl to dujų kaina nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dvejus metus. Matėme, kaip porą valandų jos biržoje nieko nekainavo. Šiandien dujų kaina yra labai žema – apie 20 Eur/MWh. Bet čia – mažas džiaugsmo langas, nes kai prasidės šildymo sezonas, dujų bus sunaudojama daugiau. Matome, ką rodo ateities sandėriai – dujų kaina pakils iki 90 Eur/MWh, o šalčiausiais mėnesiais galbūt iki 150 Eur/MWh. Tai – gera naujiena. Vasarą matėme sunkiai suvokiamus kainų lygius, kuomet dujos kainavo apie 300 Eur/MWh. Greta tos labiau susibalansavusios pasiūlos ir paklausos, mes turime ir techninius sprendimus, kuriuos priima Europos Komisija, rekomenduoja ką daryti ir Europos energijos ministrų sutarimai dėl to, kaip yra skaičiuojamos kainos biržoje, įvairūs kainų stabilizavimo instrumentai. Mechanizmai yra pasiūlyti, kas leidžia tikėtis, kad bus užkirstas kelias tokiems šuoliams, net jei ir bus šalta žiema. Vienas iš tų pasiūlymų – kolektyvinės derybos. Mes turime problemą, kai Lietuva ir Vokietija nori nusipirkti tą patį laivą dujų ir tarpusavyje konkuruoja siūlydamos didesnę kainą. Aišku, kad čia nėra sveika situacija, kuomet dvi Europos Sąjungos (ES) valstybės konkuruoja. Kai bus kolektyvinės derybos, tikėtina, kad nebebus tokių kainų šuolių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kalbant apie žiemą, kaina bus didesnė. Ar galima tikėtis kažko panašaus, kai ir elektra, ir dujos buvo labai brangios?
– Matome, kad atslūgus dujų kainoms, sumažėjo ir elektros energijos kainos. Tas matoma ir Lietuvoje, ir kitose ES valstybėse. Ir tai susiję su tuo, kad ribinė elektros energija, kurios trūko, buvo gaminama iš gamtinių dujų. Kai gamtinės dujos yra brangios, tuomet brangi ir elektros energija. Priimami sprendimai, svarstoma nustatyti gamtinių dujų kainų ribas toms įmonėms, kurios gamina elektros energiją iš dujų. Tai irgi sudaro tam tikra prasme situaciją, kai nėra priežasčių, dėl ko galėtų kainos kilti į tokias aukštumas, kurias mes matėme vasarą. Gali būti įvairių sukrėtimų. Pavyzdžiui, itin šalta žiema arba tokie ribiniai atvejai kaip kažkokios kibernetinės atakos ar teroristiniai išpuoliai prieš tiekimo mazgus ar gamybos infrastruktūrą, tuomet galimi ir didesni energijos kainų šuoliai. Dabar manau, kad blogiausia jau yra praeityje. Bus vis dar gana sunki, šalta žiema finansine prasme. Tikėtina, kad ir kainų lygis bus aukštas ir ateinančią žiemą. Tokių šuolių, kokius matėme šių metų vasarą, turbūt pavyks išvengti.
– Kada matysime energetikos krizės sprendimą? Kada ji bus išspręsta?
Energija, tikėtina, Europoje dvejus metus dar išliks gana brangi lyginant su tuo, prie ko mes buvome įpratę. Bet ateitis po penkerių metų yra gana šviesi.
– Daugelis prognozavo, kad nepavyks taip greitai statyti gamtinių dujų terminalo, vystyti infrastruktūrą ir užsitikrinti, kad būtų suskystintų gamtinių dujų pardavėjai. Visuose frontuose matėme, kad saugyklos buvo užpildytos daug greičiau nei buvo galima tikėtis. Dabar jau yra sprendimai dėl papildomų dujotiekių iš Ispanijos į Vokietiją, kas irgi padidins energetikos stabilumą visoje Europoje. Aišku, tai yra didžiulės investicijos, dideli projektai, kurie užtrunka ne vienerius metus. Greta to turime ir techninius sprendimus, tokius kaip kolektyvinės derybos, skirtingi kainų nustatymo algoritmai. Europa pasimokė iš tų klaidų, kurios buvo vasarą ir įvairiausiomis priemonėmis užkirs kelią tokiems šuoliams. Nematysime sunkiai suvokiamų kainų šuolių, bet pati energija Energija, tikėtina, Europoje dvejus metus dar išliks gana brangi lyginant su tuo, prie ko mes buvome įpratę. Bet ateitis po penkerių metų yra gana šviesi, nes visos investicijos į atsinaujinančią energetiką, infrastruktūrą, užtikrina, kad būsime energetiškai nepriklausomi. Ypač nuo Rusijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...