Lietuvoje dirba tik šeštadalis neįgaliųjų. Tai vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vien tik piniginė parama, skirta darbdaviams, problemos neišspręs.

Neįgalieji triukšmingai mini Tarptautinę neįgaliųjų dieną. Tačiau šventės nuotaikas temdo statistika. Lietuvoje iš daugiau nei 200 tūkst. dirba tik šeštadalis neįgaliųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad dėl to kaltas ne tik verslas, bet ir neįgaliųjų požiūris.

„Labai sunku motyvuoti neįgalųjį, nes jam kartais reikia psichologinio pasirengimo įsitraukti į darbo rinką, nes mes, sveikieji, kartais nesuprantame poreikių, kokių turi neįgalusis“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Viktorui Topoliui darbo motyvacijos netrūko. Jis baigė biuro administratoriaus kursus ir šiandien dirba labdaros fondo administratoriumi.

„Ieškojau tam tikros darbo vietos, kur būtų darbas su neįgaliaisiais arba socialinėje sferoje, nes žinojau, kad ten yra daugiau galimybių įsidarbinti negu paprastoje darbo vietoje“, – pasakoja vaikinas.

Darbo biržos duomenimis, tokių kaip Viktoras, gavusių darbą per pastaruosius devynis mėnesius, – beveik 4 tūkst. Tačiau tik dalis jų dirba ilgiau nei keletą mėnesių. Tai dar vienas politikų galvosūkis – kaip ilgiau išlaikyti neįgalųjį darbe.

Elektros prietaisus gaminančioje įmonėje „Liregus“ dirba beveik 150 žmonių. Iš jų šiek tiek daugiau nei šimtas – neįgalieji. Įmonės vadovas sako, kad dirbantieji greit darbo nepalieka. Priešingai – dėl darbo net iš kitų miestų atvažiuoja.

„Daugelis žmonių, kurie norėtų ir galėtų dirbti, yra užkonservuoti mažuosiuose miesteliuose arba gyvenvietėse, todėl gal keistai atrodys, kad į mūsų įmonę važinėja daug žmonių iš Varėnos, Rokiškio ir kitų miestų“, – sako įmonės „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis.

Spalį beveik 12 tūkst. neįgaliųjų ieškojo darbo.