- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su kokiomis skolomis už šildymą gyventojai įžengė į 2023-iuosius, kai dar pernai metus pradėjome su milijoninėmis skolomis, o energetine krize dar nė nekvepėjo, LNK žurnalistas teiravosi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus.
– Dar prieš šio šildymo sezono pradžią buvo skelbiama, kad tai bus brangiausias sezonas, o gyventojai – raginami taupyti. Dalis jų mokestį už šildymą tiekėjų prašo išskirstyti per visus metus, o kiti tiesiog nemoka. Ar sparčiai auga skolininkų už šildymą skaičius?
– Kol kas didelio skirtumo nėra. Žinoma, juntamas augimas. Lyginant su praeitų metų gruodžiu, šildymo sąskaitos gerokai išaugusios – vidutiniškai apie 27 proc. Tad suprantama, kad daliai vartotojų susimokėti tampa sunkiau. Jeigu žiūrėtume už lapkričio mėnesį, kai sąskaitos dar nebuvo labai didelės, turime apie 10 proc. vėluojančių atsiskaityti už šildymą. Tai yra praleistas 30 dienų laikotarpis pasibaigus mėnesiui.
– Kuriame mieste tų skolininkų yra daugiausia?
– Natūralu, kad didžiausi miestai – Vilnius, Kaunas – turi ir didžiausią skaičių skolininkų. O jeigu imtume santykinai procentais, tai vieną mėnesį vienas miestas labiau vėluoja, kitą – kitas. Anksčiau būdavo Visaginas savo skolininkų skaičiumi išsiskirdavo, bet tokio didelio dėsningumo nėra.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Kiek iš viso pinigų dabar yra skolingi gyventojai ir verslas?
– Didžiųjų miestų skolos šiuo metu sudaro apie 12 milijonų Eur.
– Pernai gyventojai į 2022-uosius lyg ir žengė labiau įsiskolinę nei į šiuos metus – buvo apie 14,5 mln. skola?
– Tai turbūt susiję su kita aplinkybe – šiais metais daugiau žmonių gauna kompensacijas už šildymą. Ir buitiniams vartotojams yra sąlyga, kad jei vėluos mokėti įmokas, praras tą kompensaciją. Tai drausmina. Kita dalis gyventojų yra sudariusi sutartis dėl įmokų atidėjimo.
– Jeigu imtume po vieną šeimos ūkį, kiek vidutiniškai jis skolingas šilumos tiekėjams?
– Šiuo metu neturiu tokių skaičių, bet yra kelios rūšys tų skolininkų. Vienos – beviltiškos, t. y. socialinių būstų, skolos. Viena skola skola siekia ir 500, ir 700 eurų. O jeigu kalbėtume apie tokias einamąsias skolas, tai už vieną ar du mėnesius vieno šeimos ūkio skolos siekia apie 100 ar 200 eurų.
– Koks yra didžiausias, rekordinis, įsiskolinimas už šildymą?
– Yra vadinamų socialinių būstų skolos, kurių neįmanoma išieškoti. Šeimos, aišku, su mažamečiais vaikais gyvena. Juos gina įstatymai. Šilumos tiekėjas negali nutraukti šildymo. Tokiais atvejais susidaro labai didelės skolos, kurios gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Yra vadinamų socialinių būstų skolos, kurių neįmanoma išieškoti. Jos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
– Kas tokias skolas turėtų padengti? Anksčiau lyg buvo tokia taisyklė, kad jei daugiabutyje vienas ar keli gyventojai nesumoka už šildymą, ta skola solidariai būdavo išskirstoma visiems kaimynams. Ar ta taisyklė tebegalioja?
– Ne, tokios taisyklės ir nebuvo. Mokėjimai buvo priskaičiuojami konkrečiam butui pagal jo šildomą plotą. Jeigu atskiras butas neapmoka sąskaitos, skola jam priskiriama ir tik iš jo išieškoma. Paskirstoma tik ta šiluma, kuri sunaudojama pastate. Čia solidarumo kriterijus.
– Ką daryti, jei vartotojas piktybiškai neatsiskaito ir ta skola metai iš metų didėja?
– Tai aktuali problema. Nors ji nėra labai didelio mąsto, bet kai kurios įmonės dėl to turi dideles neigiamas finansines pasekmes. Jeigu po visų išieškojimo procedūrų pripažįstama beviltiška, yra savivaldybės ar socialinis būstas, neįmanoma išieškoti, nes gyventojas neturi jokio turto, tuomet tokias beviltiškas skolas tenka nurašyti į nuostolius. Kadangi šilumos tiekimo įmonės priklauso savivaldybėms, tai reiškia, kad apmoka tas skolas savivaldybė, nes pelnas yra savivaldybės kaip akcininko disponuojamos lėšos. Arba kitaip sakant – visi mokesčių mokėtojai apmoka tokias skolas. Tai nėra teisinga, nes jei tai – socialinis būstas, jo skola turėtų būti dengiama iš socialinės paramos fondų, o ne iš savivaldybių.
– Dar prieš prasidedant šildymo sezonui buvo kalbėta, kad tai bus rekordiškai brangiausias sezonas. Kokių rezultatų tikitės pavasarį ir kiek tos skolos gali išaugti?
– Sunku pasakyti, galime palyginti su praeitų metų statistika. Dabartinės šilumos kainos, kurios jau nustatytos sausį, yra netgi mažesnės nei gruodžio mėnesio. Aišku, jos šiek tiek didesnės nei praeitais metais, bet jei nebus didelių šalčių, šildymo sąskaitos turėtų būti panašios kaip praeitais metais. Tai atitinkamai ir apmokėjimai, ir šildymo sąskaitos, ir kompensacijos, kurios jau galiojo praeitais metais, bus panašios ir šiemet. Kažkokių didelių pokyčių nelabai tikimės, nes įprastai vėluoja atsiskaityti apie 10–12 proc. vartotojų. Tuomet ta suma, žinoma, keliasi į kitus mėnesius. Daugiametė praktika rodo, kad dauguma gyventojų per vasarą, pasibaigus šildymo sezonui, susimoka tas skolas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Lietuvos banko apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų
Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. ...
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų bylose
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...