- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai išvadai, kuria nepritariama įstatymo pataisoms, siūlančiomis įteisinti „skiepadienį“.
„Valstiečių“ frakcijos nariai Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Giedrius Surplys, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Laima Nagienė ir Lukas Savickas siūlo darbuotojo prašymu suteikti laisvą poilsio dieną po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ar karantinas. Laisva diena būtų apmokama iš darbdavio lėšų, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Ministerija savo ruožtu pritaria įstatymo projekto tikslui – padėti žmonėms savarankiškai apsispręsti dėl skiepijimosi nuo koronaviruso, tačiau nepritaria įstatymo pakeitimo projektui.
Pasak SADM, siekiant įgyvendinti šį tikslą, turėtų būti keičiamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, kuris nustato fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje.
„Pažymėtina, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta galimybė darbuotojui, tapusiam laikinai nedarbingam, gauti ligos išmoką, kurią už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina nuo koronaviruso infekcijos pasiskiepijusių darbuotojų socialinę apsaugą“, – teigia ministerija.
Ministerija taip pat sako, kad siūlymas neatitinka teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto tikslingumo principo, nes jis visai neturėtų įtakos 36 proc. gyventojų, kurie nėra darbuotojai ir neketina skiepytis, todėl siekiama masinė gyventojų vakcinacija nebūtų užtikrinta.
Šiuo metu paskiepytas asmuo dėl blogos savijautos bendra tvarka gali susisiekti su savo gydytoju ir paprašyti nedarbingumo. Ligos išmoką pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, o už kitas nedarbingumo dienas ligos išmoką nustatyta tvarka moka „Sodra“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausi Lietuvos bankai susiskaičiavo, kiek uždirbo: kodėl pelnai nemažėja?
Didžiausi Lietuvos bankai pateikė sumas, kiek pernai uždirbo. Ir nors palūkanos mažėjo, pelnai visai nesusitraukė – vien per devynis praėjusių metų mėnesius bankai Lietuvoje susišlavė beveik 790 milijonų eurų, t.y. dar 4 proc. daugia...
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...