- Ieva Urnikytė, LNK
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net 80 procentų lietuvių išlaiko savo suaugusius vaikus, tad vieno darbo būna ir nebeužtenka. Tarp lietuvių vis labiau populiarėja laikinieji darbai. Žmonės, norintys prisidurti prie algos, ieško papildomo darbo per pažįstamus, socialiniuose tinkluose ar specialiai tam sukurtose platformose.
Margiris – socialinių mokslų studentas, kuris be savo nuolatinio darbo susiranda įvairių laikinų darbų per specialią juos siūlančią platformą.
„Yra tekę dirbti siuntų rūšiuotoju, drabužių parduotuvėje. Esminiai darbai yra tokie, kurie reikalauja fizinės jėgos“, – pasakojo laikinasis darbuotojas M. Vinkler.
Dirbdamas laikinuosius darbus Margiris ne tik prisiduria prie algos, bet ir išbando save vis skirtingose darbo pozicijose.
„Daug dalykų pasibandau, daug ką pasiimu ateičiai. Sužinau, koks dalykas patiko, o kokio jau nebenorėčiau dirbti“, – aiškino laikinasis darbuotojas.
Margiris laikinus darbus mėgsta. Peržiūri tuo metu esančius darbo pasiūlymus, kandidatuoja ir jau kitą dieną vyksta į naują dienos darbą. Kadangi įmonės, siūlančios darbą platformoje, yra iš skirtingų industrijų, tai ir darbų įvairovė ganėtinai didelė.
„Darbai gali būti tokie kaip krovimas, lipdukų klijavimas, darbas salėje, pozicijos gamybos srityje, viešbučių ir administravimo veikloje, restoranų industrijoje“, – teigė vienos darbuotojų platformos vadovė Agnė Petrėnaitė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Nojų taip pat džiugina galimybė išbandyti vis naują darbo specifiką.
„Pastovus darbas man yra labai nuobodu“, – sakė laikinasis darbuotojas Nojus.
Nojus priduria, kad dirbant tokiu principu ne tik galima save išbandyti skirtingose srityse, bet ir neblogai užsidirbti.
„Pastoviai dirbant per savaitę galima užsidirbti apie 600 eurų“, – tikino vaikinas.
O ir pradėti dirbti vis naujose vietose ne taip sudėtinga – kai kuriuose darbuose nereikia net patirties.
„Atėjau, apsimokiau ir pradėjau dirbti. Klausė manęs, ar turėjau patirties, tai parašiau, kad ne, bet vis tiek priėmė į darbą. Iš pradžių viskas labai greitai, bet paskui pripranti“, – kalbėjo Nojus.
Tokia galimybė įsidarbinti vienai dienai naudinga ne tik darbuotojams, bet ir juos samdantiems darbdaviams.
„Naujas darbuotojas – tai ne iššūkis, o galimybė. Iš tikrųjų tenka pagalvoti apie save, kaip apie darbdavį, apie savo darbo vietą, iš naujo pasižiūrėti į procesus, įsivertinti ir taip tobulėti“, – sakė vienos bendrovės komunikacijos ir tvarumo vadovė Raimonda Strazdauskaitė.
Darbuotojus laikinam darbui įmonės samdo dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai, kai padidėja darbo krūvis arba suserga nuolatiniai darbuotojai.
„Kadangi nuolatiniai darbuotojai ne visada gali užpildyti spragas, tokias kaip pardavimas, sezoniškumas, naujos kolekcijos, todėl samdome laikinus darbuotojus“, – aiškino kitos bendrovės personalo vadovė Ilona Sadovska.
Laikinųjų darbų platformos veikimo principas gana paprastas.
„Įmonė įkelia skelbimą, nurodo darbo vietą, darbo pobūdį, darbo dienas, valandas bei valandinį bruto darbo užmokestį. Atitinkamai kandidatai matydami jiems tinkamas pamainas kandidatuoja. Na, ir ta įmonė, gavusi tam tikrą kiekį kandidatų, pasirenka tinkamus“, – pasakojo A. Petrėnaitė.
Po darbo dienos atlyginimas pervedamas per savaitę į darbuotojo asmeninę sąskaitą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į elektros ir dujų tinklo atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų
Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. ...
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų bylose
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...