Tokio dydžio gynybos finansavimo 2026–2030 metais siekti sutarė penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT).

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, po šio sprendimo didžiausią klausimą kelia tai, iš kokių lėšų planuojama finansavimą didinti.

„Laikmetis diktuoja tokius sprendimus, kryptis yra teisinga, reikia didinti finansavimą gynybai. Tik, ar tai yra dar viena skambi deklaracija, ar visgi ji yra paremta konkrečiais planais ir bus įgyvendinta, tai priklauso nuo dabartinės valdančiosios koalicijos, nes kol kas girdime planus didinti išlaidas įvairiuose sektoriuose, o ne taupyti, mažinti ir kreipti į gynybą“, – BNS kalbėjo NSGK narė.

Panašų klausimą kėlė ir V. Čmilytės-Nielsen kolega komitete „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

„Ketinimai, tikslai – geri, bet visiškai niekuo neparemti, net neparemta diskusija, kaip mes rasime bendrą sutarimą. Yra pasakymas, bet, ar jis realus? Labai abejoju (...). Labai nerimti skubūs pasisakymai, labai rimtuose klausimuose, ar jie turės reikšmės aš labai abejoju, nes pajamų reikės“, – BNS teigė politikas.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, iš valdančiosios koalicijos trūksta „aiškios žinutės“, kur ieškoma reikiamo finansavimo.

Antrosios pagal dydį koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis yra pabrėžęs, jog gynybai skirti 5–6 proc. BVP tik iš nacionalinio biudžeto lėšų yra nerealu, jis taip pat dar kartą pakartojo, kad ieškanti šaltinių politinė jėga nepritars naujiems mokesčiams.

Labai nerimti skubūs pasisakymai, labai rimtuose klausimuose, ar jie turės reikšmės aš labai abejoju, nes pajamų reikės.

„Susidaro paradoksalus vaizdas (...), kad jis kritikuoja situaciją, ją iš šono stebėdamas, nors suprantama, kad po VGT kalbama visos koalicijos vardu. Linkėčiau koalicijai išsiaiškinti tarpusavyje“, – į tokius pasisakymus reagavo Liberalų sąjūdžio vadovė.

Mokesčių didinimas, pasak D. Gaižausko, palaikymo nesulauktų ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje.

„Jeigu jie kalba apie mokesčių didinimą, tai aišku, kad mes nepritarsime“, – akcentavo parlamentaras.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda yra teigęs, jog pasiekti 5–6 proc. BVP finansavimą gynybai įmanoma ir nenusižengiant fiskalinės drausmės kriterijams, tinkamai perskirstant resursus bei atsisakant nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse.

„Prezidento akcentas dėl nebūtiniausių viešojo gyvenimo funkcijų rodo posūkį liberalia kryptimi ir klausimas, kiek koalicijai tai būtų priimtina“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

VGT sutarė, kad gynybos finansavimą būtina didinti, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.