- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prekybininkams konkuruojant dėl kiekvieno pirkėjo, verslai ieško būdų, kaip paskatinti klientų lojalumą. Sekdamos pasaulinėmis tendencijomis, įmonės tobulina savo lojalumo programas: personalizuoja pasiūlymus vartotojams, analizuoja jų įpročius, siūlo daugiakanalio apsipirkimo patirtį.
Lygindami savo jau daugiau kaip metus vystomos lojalumo programos statistiką Baltijos šalyse, „Kesko Senukai“ atstovai pastebi, kad skiriasi kaimyninių šalių gyventojų apsipirkimo įpročiai, lojalumo programos naudojimo tendencijos.
Lietuviai – plastikinių lojalumo kortelių gerbėjai
Tiek fizinėje, tiek internetinėje prekyboje galiojančios lojalumo sistemos duomenys rodo, kad aktyviausi jos naudotojai – Lietuvos gyventojai.
„Nors lietuviai sudaro kiek daugiau nei 50 proc. visų lojalumo programos „Smart Net“ vartotojų, tačiau yra atlikę daugiau nei 70 proc. užsakymų. Jie lojalumo kortele naudojasi pusantro karto dažniau nei latviai ir du kartus dažniau nei estai“, – pristatė Vytautas Romeika, „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.
Naudotis šios lojalumo programos naudomis fizinėse parduotuvėse galima tiek turint skaitmeninę, tiek plastikinę kortelę, tačiau aiškų prioritetą klasikiniam variantui teikia lietuviai.
„Analizuodami statistiką matome, kad dažniausiai plastikinės lojalumo kortelės naudojamos Lietuvoje. Jas turi kas antras lojalumo programos dalyvis mūsų šalyje. Vis tik aiškiai matome augantį virtualios kortelės populiarumą, o tai rodo, kad skaitmeninis sprendimas yra patogus klientams, tačiau jiems reikia laiko pakeisti įpročius“, – apžvelgė V. Romeika.
Analizuodami statistiką matome, kad dažniausiai plastikinės lojalumo kortelės naudojamos Lietuvoje.
Plastikinę kortelę naudoja kas dešimtas klientas Latvijoje, o mažiausiai fizinės kortelės populiarios Estijoje – jas turi mažiau nei 1 proc. lojalumo programos dalyvių. V. Romeikos teigimu, Estijos statistika visiškai nestebina, nes šioje šalyje galima savo asmens tapatybės kortelę naudoti kaip lojalumo kortelę.
„Mūsų klientai Estijoje savo ID kortelę susieja su lojalumo programa ir ją naudoja kaip lojalumo kortelę – taip turi mažiau plastikinių kortelių piniginėje“, – paaiškino įmonės atstovas.
Daugiausiai pirkiniams išleidžia estai
Pasak V. Romeikos, skiriasi ir Baltijos šalių gyventojų, perkančių su lojalumo kortele, vidutinė užsakymų suma: daugiausiai pirkiniams išleidžia estai, mažiausiai – lietuviai.
„Statistika rodo, kad rečiausiai apsipirkinėja estai, tačiau jų vidutinė užsakymo vertė didžiausia. Tuo tarpu lietuviai mėgsta apsipirkti dažniau, tačiau vienu metu išleidžia mažiau. Lietuvos gyventojų vidutinis prekių krepšelis yra 40 proc. mažesnis už estišką ir 20 proc. už latvišką“, – sakė pašnekovas.
Dažniausiai apsiperka savaitgaliais
Analizuojant Baltijos šalių gyventojų mėgstamiausias apsipirkimų dienas, skirtumų tarp tautų taip pat yra – lietuviai ir latviai dažniausiai perka šeštadieniais, estai – sekmadieniais.
„Įdomu tai, kad lietuviai rečiausiai apie pirkinius galvoja sekmadieniais, kai tai – mėgstamiausia estų apsipirkimo diena. Pastarieji, kaip ir latviai, rečiausiai apsiperka antradieniais“, – komentavo „Kesko Senukai Digital“ atstovas.
Skirtingi ir tautų mėgstamiausi užsakymų atsiėmimo būdai. Jei perkantys internetu lietuviai ir latviai prioritetą teikia greitam prekių atsiėmimui parduotuvėse, estai dažniausiai nori užsakymus atsiimti sau patogiu metu paštomatuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...