- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki gruodžio 29 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Abejones išsklaidė pirmoji parama
„Ūkininkauju apie 20 metų, bet paramos kreipiausi tik pastaraisiais metais. Pateikiau paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. 2022 m. buvo skirta 15 tūkst. eurų parama. Nusipirkau diskinį skutiką, bulvių kasimo kombainą ir sodinimo mašiną, purkštuvą, modernesnį plūgą, kaupikus, – įsigytus žemės dirbimo padargus vardijo daržininkystę plėtojanti Dalia Vitėnienė. – Parama buvo labai naudinga.“
Ignalinos rajone, Tverečiuje, ūkininkaujanti Dalios ir Dariaus Vitėnų šeima turi 8,8 ha, ilgą laiką žemei dirbti reikalingą techniką ir padargus pirko naudodamiesi banko paskolomis.
Palankesnės sąlygos, didesnė parama
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ paraiškas gali teikti įvairią žemės ūkio veiklą plėtojantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. eurų ir ne didesnis kaip 16 tūkst. eurų. Kai paraiška teikiama su partneriu, VED paraiškos teikimo metu turi būti ne mažesnis kaip 4 tūkst. eurų ir ne didesnis kaip 16 tūkst. eurų. VED dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui.
Didžiausia paramos suma vienam projektui – 25 tūkst. eurų.
Jeigu projektą įgyvendins du ūkio subjektai, parama gali siekti 50 tūkst. eurų, jei trys – 75 tūkst. eurų, o jei keturi ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. eurų.
„Jeigu projektą įgyvendins du ūkio subjektai, parama gali siekti 50 tūkst. eurų, jei trys – 75 tūkst. eurų, o jei keturi ar daugiau ūkio subjektų – 100 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas – iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų“, – akcentavo ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.
Paramos gavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad VED, kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos būtų ne mažesnis kaip 8 tūkst. eurų, o kai paraiška teikiama su partneriu – ne mažesnis kaip 4 tūkst. eurų kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui.
Paramos gavėjo, sutuoktinių, susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu pagal šią intervencinę priemonę negali būti didesnė kaip 100 tūkst. eurų.
Paramos lėšų naudojimas
Už paramą galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, naujų technologinių įrenginių, skirtų pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti realizacijai, kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu.
Paramos lėšas taip pat galima naudoti projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių naujai statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, įskaitant šiltnamių statybą, naujoms statybinėms medžiagoms, įskaitant žemės ūkio sektoriui reikalingas medžiagas, įsigyti, infrastruktūrai valdoje, jei ji susijusi su žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai, kurti, daugiamečiams augalams įsigyti ir jiems sodinti rangos būdu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga2
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų3
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...