- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė susizgribo patvirtinti kompensacijų tvarką, jei dar kuris nors elektros tiekėjas nutrauktų veiklą. Per dvejus metus iš rinkos pasitraukti spėjo trys nepriklausomi tiekėjai, o kas ir kaip turėtų kompensuoti gyventojų patirtus nuostolius, iki šiol buvo neaišku.
„Perlo energija“, nutraukdama veiklą, 180 tūkst. gyventojų išmetė į garantinį tiekimą.
Tą kartą Vyriausybė nukentėjusiems mokėjo kompensacijas, vėliau „Perlo“ klientus perėmė kitas tiekėjas – „Enefit“.
Pernai jis apsiėmė rūpintis ir bankrutavusios „EGTO energijos“ klientais. Tik šįkart užsidirbo baudą.
„Pažeidė konkurencijos įstatymą, kai nepranešusi Konkurencijos tarybai ir negavusi reikiamo leidimo, sudarė sandorį su „EGTO energija“ ir perėmė šios bendrovės klientus“, – aiškino Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
Bendrovė sprendimo neskųs, žada susimokėti.
„Daugiau kaip 86 tūkst. eurų bauda“, – pranešė J. Ivanauskienė.
Iš nepriklausomų elektros tiekėjų pusės nebeliko. Be anksčiau minėtų dviejų, elektros kainų švytuoklės neatlaikė ir „Birštono elektra“.
Tiesa, tvarką, kas ir kaip gyventojams tokiais atvejais turėtų kompensuoti nuostolius, Vyriausybė patvirtino visai neseniai.
Tik dabar bandoma pasivyti kitais įstatymais arba kitais saugikliais jau aktyviai vykstančią liberalizaciją.
„Vyriausybė beviltiškai vėluoja, nes tada, kai reikėjo tvarkų ir kompensacijų, ji apskritai nieko negalėjo padaryti“, – piktinosi Seimo narys Gintautas Paluckas.
Opozicija stebisi, kodėl tokia tvarka nenumatyta iš karto, priimant liberalizavimo įstatymą.
„Tik dabar bandoma pasivyti kitais įstatymais arba kitais saugikliais jau aktyviai vykstančią liberalizaciją. Eksperimentuojama su vartotojais“, – pabrėžė Seimo narys Viktoras Fiodorovas.
Vyriausybė patvirtino – jei iš rinkos pasitrauks dar kas nors, reguliuotojas apskaičiuos kompensacijos dydį, o suma bus pervesta į asmeninę elektros vartotojo sąskaitą.
„Nuostoliai susidarytų tokiu atveju, jeigu rinkoje siūlomas pigiausias elektros energijos tiekimo tarifas būtų didesnis negu, kad vartotojai turėjo pagal sutartį“, – sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Šiuo metu elektrą buitiniams vartotojams tiekia keturi tiekėjai: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir vos 100 vartotojų turinti Kauno termofikacijos elektrinė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Energetikos ministerija įsitikinusi, kad ir tiek tiekėjų pakanka.
„Yra galima ganėtinai stipri konkurencija, tą mes matome telekomunikacijų rinkoje“, – tikino I. Žilienė.
Noru ateiti į nepriklausomų tiekėjų rinką – niekas netrykšta.
„Šiandien nesame gavę indikacijų, kad būtų norinčių ateiti“, – teigė energetikos viceministrė.
Anot tiekėjų, kalti politikai, mat visą atsakomybę dėl elektros kainų svyravimų užkrovė tik ant tiekėjų pečių.
„Tie pasiūlymai eina labiau rinkos suvaržymo, sureguliavimo ir vienintelio monopolinio žaidėjo likimo linkme, o ne rinkos skatinimo, aktyvinimo, kad atsirastų daugiau žaidėjų rinkoje, kaip yra Latvijoje, Estijoje, kaip yra kitose aplinkinėse Skandinavijos šalyse“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Problema yra ta, kad ir su politikų priešrinkiminėms pastangomis suformuotas naratyvas rinkoje, kad bet ką galima nutraukti be jokių pasekmių.
Latvijoje šiuo metu veikia septyni nepriklausomi elektros tiekėjai, Estijoje – šeši.
Liberalizacija kitose Baltijos šalyse baigėsi kone prieš dešimtmetį. Lietuva trečiąjį liberalizavimo etapą yra atidėjusi iki 2026 metų.
„Matome daugybę neteisybės atvejų, kai tiekėjai užrakina, paprastai tariant, nepalankiose sutartyse gyventojus ar įmones ir atitinkamai pelnosi nepaisant to, jog biržoje kainos yra nukritę“, – pabrėžė G. Paluckas.
„Problema yra ta, kad ir su politikų priešrinkiminėms pastangomis suformuotas naratyvas rinkoje, kad bet ką galima nutraukti be jokių pasekmių, be jokių mokesčių, ir kad visus nuostolius kažkodėl turi visiškai tiesiogiai prisiimti tiekėjas“, – piktinosi „Enefit“ vadovas.
Esą konkurencija ir tarp trijų tiekėjų galėtų būti didesnė, jei gyventojai aktyviau persirašinėtų sutartis, o nepatikusį tiekėją keistų drąsiau.
„Buvo asocijuojama liberalizacija su staiga išaugusiomis kainomis. Matėme, kad dalis politikų nevengdavo pašpilkuoti tiekėjus – štai, kad galbūt jie piktnaudžiauja. Galbūt tas nepasitikėjimas ir užprogramavo tam tikrą tokį neveikimą“, – samprotavo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Nepriklausomo tiekėjo Lietuvoje apskritai dar nėra pasirinkę maždaug pusę milijono vartotojų.
Vidutinė tiekėjų siūloma fiksuotų planų kaina šiuo metu siekia apie 24 centus, kol biržoje elektra vidutiniškai kainuoja apie 11 centų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas56
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...