- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baigiantis 2019-iesiems, Lietuvoje veikiantys bankai turėjo per 3,1 mln. klientų – fizinių bei juridinių asmenų, kurie finansų įstaigose turi sąskaitas ir naudojasi kitomis paslaugomis. Visi jie, tapdami bankų klientais, turėjo užpildyti asmens duomenų anketas. Lietuvos bankų asociacija primena, kad tai – nevienkartinis veiksmas. Savo anketą būtina atnaujinti.
Patikslinti anketą reikia arba pasikeitus jūsų asmens (įmonės) duomenims arba kai to tam tikru periodiškumu paprašo bankas. Artėjant terminui atnaujinti ir patvirtinti anketos duomenis, bankų klientai gauna priminimą įvairiais savo naudojamais kanalais: interneto banke, elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute. Savo anketos duomenis galima atnaujinti per interneto banką arba skyriuje, kai kuriuose bankuose – ir telefonu.
„Kad ši kiekvienam klientui būtina procedūra nesudarytų nepatogumų, rekomenduojame nepraleisti bankų siunčiamų pranešimų ir su jais susipažinti bei skirti laiko anketos tikslinimui, neatidedant šito paskutinei akimirkai“, – akcentuoja Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas.
Primena keleivių patikrą
Pagrindinis kliento pažinimo procedūrų tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui, teroristų finansavimui bei kitiems neteisėtiems procesams. Ši tvarka yra vienoda visiems be išimties.
Pagrindinis kliento pažinimo procedūrų tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui, teroristų finansavimui bei kitiems neteisėtiems procesams.
„Analogiškai, keliaujant lėktuvu, būtina ne tik įsigyti bilietą, bet ir praeiti keleivių patikrą – be jos paprasčiausiai nebus galima išvykti. Tuo metu laiku neatnaujinus kliento duomenų anketos, rizikuojama netekti prieigos prie savo sąskaitos – ši ir mokėjimo kortelė gali būti užblokuotos. Kad prieiga būtų atkurta, tereikia užpildyti tą pačią anketą“, – sakė M. Zalatorius.
Klientų pažinimo procedūras nederamai atliekančios finansų bei kredito įstaigos ir pačios rizikuotų likti globalios finansų sistemos užribyje – kitiems jos dalyviams tai būtų pakankamas pagrindas nutraukti su jomis dalykinius santykius.
Visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmę keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos.
Saugo paslaptis
Sutartys dėl banko sąskaitos, mokėjimo kortelių aptarnavimo bei kitų finansinių paslaugų įprastai pasirašomos ne mėnesiui ar keliems. Teisės specialistų teigimu, visa informacija, kurią klientai pateikia, atsakydami į standartizuotus finansų bei kredito įstaigų anketų klausimus, yra konfidenciali ir kruopščiai saugoma.
Tiesa, laikui bėgant, ji gali keistis, todėl svarbu, kad klientas, bendradarbiaudamas su paslaugos teikėju, atnaujintų savo duomenis.
„Pasirašius ilgalaikę sutartį su banku, abi pusės suinteresuotos, kad visa informacija ir paslaugos pasiektų asmenį, kuriam yra skirtos, o teikiama informacija būtų tiksli ir teisinga. Pagal taikomus pinigų plovimo prevencijos ir susijusius teisės aktus visi bankai privalo nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, ir surinkti visą reikiamą informaciją. Teisės aktuose numatyta, kad bankai informaciją gali gauti iš paties kliento arba iš kitų teisėtų šaltinių – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto registro ar kitų registrų“, – sakė Mindaugas Civilka, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris.
Laikydamosi banko paslapties principų, finansų įstaigos privalo garantuoti banko sąskaitos, indėlio, visų su jais susijusių operacijų ir kliento slaptumą. Banko surinkti asmens duomenys yra banko paslaptis, kuri gali būti atskleidžiama tik labai išimtiniais įstatyme numatytais atvejais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...