- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais mūsų šalies reklamos rinka ūgtelėjo 0,3 proc. ir siekė 99,1 mln. eurų. Didžiausias reklamos augimas, kaip ir metais prieš tai, išliko internete – 18 proc. Šiemet reklamos rinkai prognozuojamas 4 proc. augimas. Tuo metu didžiausias augimas numatomas interneto reklamai. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas reklamos rinkos tyrimas.
„Džiugina, kad reklamos rinka pernai, nors ir nežymiai, paaugo. Spartesnei rinkos plėtrai pernai koją pakišo televizijų transliacijų apribojimai. Tačiau padidėjusios interneto, lauko, radijo, vidaus ir žurnalų reklamos apimtys padėjo rinkai išlaikyti stabilumą“, – teigė tyrimų bendrovės TNS LT Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.
Pernai spartaus augimo rezultatus be interneto reklamos parodė lauko reklama, kuri augo daugiau nei 16 proc. ir pranoko išankstines prognozes. Taip pat didėjo vidaus reklamos, radijo ir žurnalų reklamos investicijos – 13 proc., 7,4 proc. ir 2,8 proc. atitinkamai. Didžiąją Lietuvos reklamos pinigų dalį atsiriekianti televizija praėjusiais metais smuktelėjo 2,5 proc. nuo 46,9 mln. iki 45,8 mln. eurų. Taip pat mažėjo kino ir laikraščių reklamos biudžetai – 5,9 ir 18 proc.
Praeitais metais vienam gyventojui tenkantis reklamos žiniasklaidoje lėšų kiekis sudarė 33,7 eurus.
Šiais metais didžiausią augimą ekspertai prognozuoja interneto reklamai – 12 proc. Lauko reklamai numatomas 5 proc., kino reklamai 3 proc., televizijos reklamai 2 proc. augimas. Pasak specialistų, po 1 proc. turėtų ūgtelti radijo ir žurnalų reklamos biudžetai, o investicijos į laikraščių reklamą turėtų mažėti 9 proc.
„Nuo 2002 metų, kai pradėtos matuoti interneto reklama, jos biudžetas išaugo 30 kartų: nuo 0,43 mln. iki 13,3 mln. eurų. Iš visų interneto reklamos kanalų daugiausiai yra investuojama į „banerinę“ reklamą. 2014 metais jai buvo skirta 13,4 proc. visų reklamai Lietuvoje skiriamų lėšų. Šiais metais ekspertai pirmą kartą įvertino ir kitus interneto reklamos kanalus. Iš likusių kanalų daugiausiai lėšų – 16,5 proc. yra skiriama reklamai paieškos sistemose, 7,9 proc. – reklamai socialiniuose tinkluose, 7,4 proc. – video reklamai lietuviškuose portaluose, 6,9 proc. – mobiliajai reklamai išmaniuosiuose telefonuose ir 4,5 proc. – video reklamai užsienio portaluose“, – teigė G. Juronienė.
Reklamos ekspertai prognozuoja, kad 2015 m. padėtis keisis. Anot jų, „banerinei“ reklamai bus skiriama mažesnė dalis interneto reklamos pinigų – iki 50 proc.. Taip pat nemažės investicijų dalis paieškų sistemoms, pernai ji sudarė 16,5 proc., šiemet laukiame tik 15,8 proc. Nežymiai turėtų didėti išlaidos socialiniams tinklams (9,8 proc.) ir video reklamai lietuviškuose portaluose (8,2 proc.), investicijos į mobilią reklamą ir video reklamą užsienio portaluose turėtų išlikti panašios.
Vertinant reklamos išlaidas žiniasklaidoje pagal atskirus sektorius, dauguma reklamos rinkos ekspertų augimo perspektyvas 2015 metais numato bankų, draudimo, farmacijos kompanijų ir prekybos tinklų sektoriams. Specialistų nuomone, alaus ir alkoholinių gėrimų, gaiviųjų gėrimų, saldumynų, konditerijos gaminių, kavos bei telekomunikacijų reklamos apimtys nesikeis.
Lietuvos reklamos rinkos tyrimą TNS LT atliko pagal savo 2014 m. reklamos monitoringo duomenis, apklausdama rinkos dalyvius, bendradarbiaudama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žiniasklaidos planavimo agentūromis, šalies komercinėmis televizijomis, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, interneto žiniasklaidos asociacija, didžiausiais interneto paslaugų teikėjais, lauko, kino ir vidaus reklamos davėjais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...