Pradedami Lietuvos–Lenkijos elektros jungties statybos darbai

Lietuvos–Lenkijos elektros jungties statyba iš popierių persikelia į realius darbus. Nemaža jų dalis bus atliekama jau pradėtoje rekonstruoti Alytaus transformatorių pastotėje. Netrukus žadama patvirtinti ir kas ties elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Lenkijos sienos.

Alytaus transformatorių pastotė bus taškas, iš kurio Lietuvos energetikos sistema startuos žemyninės Europos link. Atnaujinus transformatorius ir skirstyklas, pastačius nuolatinės srovės intarpą, kuris reikalingas Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemoms suderinti, iš čia į Lenkiją nusidrieks 150 km. linija. Pastaroji ir sujungs Lietuvos energetikos sistemą su europine. Trečdalis linijos – 51 km. bus Lietuvoje, kiti du trečdaliai – Lenkijoje.

„Šiandien turime labai ryškų faktą, kai jungties projektavimo ir pasiruošimo darbai pereina į statybos etapą. Šiais metais „Litgrid“ kompanija pasirašys paskutines sutartis ir jau visai netrukus po viešo konkurso būdu atlikto pirkimo bus išrinktas paskutinis rangovas oro linijai statyti“, – teigia „LitPol Link“ generalinis direktorius Artūras Vilimas.

Šią savaitę paaiškėjo, kad didžiąją dalį  „LitPolLink“  projekto  darbų atliks tie patys rangovai – Lietuvos kapitalo energetikos statybos ir projektavimo  bendrovė „Žilinskis ir Co“, jau laimėjusi tris projekto konkursus. Statybininkai pripažįsta, kad didžiausias iššūkis bus laiku atlikti visus darbus –elektros jungtį į Lenkiją žadama pradėti eksploatuoti 2015 m. gruodį.

„Yra du dalykai, kurie sudaro šiek tiek sunkumų. Pirma, turime dirbti šalia veikiančių įrengimų. O ir terminas labai suspaustas. Mes visi suprantame kodėl  –  turime įsiterpti į  bendrą projekto kontekstą bei terminus. Manau, kad suspėsime padaryti darbus“, – apie iššūkius pasakoja UAB „Žilinskis ir Co“ rinkodaros vadovas Aurelijus Daškevičius.

Visą projektą vykdančiai bendrovei „LitPolLink“ labiau rūpi, kad Alytaus transformatorinėje laiku iškiltų pats sudėtingiausias komplekso įrenginys, kurį kitų metų pradžioje pradės statyti švedų bendrovė „ABB“.

A. Vilimas teigia, jog šio įrenginio kaina sudarys pusę visos investicijų sumos, kuri numatyta Lietuvos teritorijoje, nes šis nuolatinės srovės intarpas tiek darbų, tiek technologijų bei įrangos valdymo prasmėmis bus sudėtingiausias.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje bus investuota beveik 400 mln. Lt. – maždaug trečdalis visos jungties su Lenkija projekto vertės. Pasak A. Vilimo, apie 200 mln. Lt. tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Bendrija šį projektą yra pripažinusi prioritetu kaip paskutinę trūkstamą grandį Baltijos jūros valstybių energetikos žiede. Nutiesus šį elektros tiltą, į vieną sistemą susijungs ne tik visų Baltijos regiono valstybių energetikos infrastruktūra, bet ir elektros rinka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

idomu

idomu  portretas
butu suzinoti, kokia ekonomine nauda lietuvai duos ta jungtis??? ar nebus eilinis vasiuku projektas...

Aha

Aha portretas
pasirinkite genrangovu kokią rusišką kompaniją tai bus bėdų kaip su Visagino AE uždarymu...

Baniulis

Baniulis portretas
Čia štai ir problema sinchronizuoti skirtingų parametrų sistemas. Tenka statyti pereinamuosius nuolatinės srovės interpus, o tai yra nepigu. Ar visi mūsų politikai tą gali suvokti?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių