- Aurelija Malakauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė didelių mokesčių pokyčių iškart po rinkimų nežada, tačiau, pasak jos, finansų sistema turi veikti taip, kad užtikrintų tvarų ekonomikos augimą. Tai Rasa Budbergytė pareiškė po susitikimo su Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu. Pramonininkai aiškinasi, kas po rinkimų geriausiai atstovautų stambiųjų darbdavių interesams, kurios iš politinių partijų programos būtų jiems artimiausios.
R. Budbergytė, ko gero, buvo gerokai išgąsdinusi pramonininkus, kai vos perėmusi pareigas pareiškė, kad gal ne iškart po rinkimų, bet ateityje, bus apmokestinamas nekilnojamasis turtas, automobiliai, svarstoma mokesčių pertvarka. Susitikęs su naująja socialdemokratų deleguota ministre Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad nors nuomonių skirtumų yra, dėl esminių dalykų sutariama.
„Esminis šios dienos leitmotyvas, kuris man padarė labai gerą įspūdį, kad mes negalime žiūrėti į valstybės finansus tik buhalteriniu principu. Šiandien buvo pasakyta svarbiausia frazė, kad valstybės finansai, finansų valdymas turi sukurti prielaidas tvariam ekonomikos augimui“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis.
„Visi sutinkame, kad mokesčių Lietuvoje didinti tikrai nereikia, neketiname ir neplanuojame. Valstybėje yra pakankamai pinigų, klausimas yra, ar mes panaudojame juos taip, kad iš jų galėtume patenkinti prioritetinius dalykus“, – klausia finansų ministrė R. Budbergytė.
Prioritetai, pasak ministrės, būtų socialinės atskirties mažinimas, tinkamas krašto apsaugos finansavimas, ekonomikos augimą skatinančios struktūrinės reformos. Pramonininkų vadovas sako su ministre aptaręs eksporto draudimo galimybę, kalbėjęs apie būtinybę gerinti verslo finansavimą, vėl priminęs pageidavimą visiškai neapmokestinti reinvesticijoms skiriamo pelno, siūlęs įvesti bendrą nekilnojamojo turto ir žemės mokestį. Dėl pastarųjų dviejų klausimų nuomonės išsiskyrė.
Ministrė sako, kad bus toliau diskutuojama, kokiu lygiu būtų galima mažinti reinvesticijoms skiriamo pelno mokestį ir suskaičiuoti, kiek kainuotų bendro žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio administravimas. Tačiau ji pritaria darbdaviams – verslui augti tikrai padėtų eksporto draudimas ir galimybė gauti paskolas ne tik iš bankų.
„Galvojant apie tai, kaip galima padėti ekonomikai augti ir būti konkurencinga, yra svarbu sudaryti sąlygas naujoms alternatyvoms, naujiems šaltiniams, kad smulkusis ir vidutinis verslas gautų finansavimą ne tik iš komercinių bankų“, – teigė finansų ministrė.
Pramonininkų vadovas neatskleidė, kiek stambiesiems darbdaviams tiktų visa tolesnė socialdemokratų partijos politika. Prieš rinkimus R. Dargis žada susitikti su visų politinių partijų atstovais, kad, anot jo, verslas galėtų prognozuoti būsimus valstybės sprendimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva Ukrainos atstatymo darbams per Pasaulio banko fondą skirs dar 10 mln. eurų5
Lietuva skubiems Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbams skirs dar 10 mln. eurų. ...
-
LEA: per mėnesį elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje sumažėjo 3 proc.1
Elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje lapkričio mėnesį yra 3 proc. mažesnė nei spalį ir siekia 0,088Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gynybos obligacijų iki šiol išplatinta už 11 mln. eurų, iš viso sudaryta virš 1,7 tūkst. sandorių1
Pusantro mėnesio valstybei platinant gynybos obligacijas, verslas ir gyventojai iš viso jų įsigijo už daugiau nei 11 mln. eurų, vien antrąja emisija – už 2,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Pensininkas apie planuojamą dujų kainos kilimą: norėčiau, kad truputį pigiau būtų, nors 15 eurų3
Aiškėja elektros ir dujų tarifai kitiems metams. Visuomeninė elektra gyventojams brangs 4 procentais. O dujų tarifai bus skaičiuojami pagal naują formulę, kuri skatins vartoti mažiau dujų, bet daugiau prisidėti prie tinklų išlaikymo. L...
-
Trišalė taryba sutarė dėl Garantinio fondo lėšų panaudojimo – tik asmenų perkvalifikavimui
Trečiadienį Trišalė taryba sutarė Užimtumo tarnybai skirti lėšų iš Garantinio fondo, taip leidžiant finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei U...
-
G. Paluckas dėl mokesčių korekcijų būtinybės: šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga
Socialdemokratų teikiamas kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimai dėl mokesčių korekcijų turės būti priimti per 2025 metus. Tačiau, anot jo, apie planuojamus pakeitimus viešai bus pradėta kalbėti tik apsibrėžus, kok...
-
NKVC vadovas dėl ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimo: jokios įvykio versijos atmesti negalima
Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. ...
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną10
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje3
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...